L. Rutkauskaitė savo mokiniams yra ne tik puiki savo dalyko specialistė, bet ir juos suprantantis, palaikantis žmogus, o tai yra ne ką mažiau svarbu, nei teorinės ir praktinės žinios. Nuoširdus rūpestis, patarimai, palaikymas yra neatsiejama L. Rutkauskaitės bendravimo su mokiniais dalis. Nuostabaus įvertinimo ir grįžtamojo ryšio iš suaugusių mokinių sulaukusi pedagogė neslepia, kad geras mokytojas yra tikrai ne tik puikus savo dalyko specialistas, o užmegzti ryšį su mokiniais taip pat reikia žinoti kaip.
Geras mokytojas – koks jis?
Biologijos mokytojos paklausėme, kas, jos nuomone, yra geras mokytojas bei kokias savybes jis galėtų turėti. Vienas iš svarbiausių pateiktų bruožų – lyderystė, be kurios pasiekti trokštamų rezultatų gali būti sunku.
„Geras mokytojas, pirmiausia, yra geras savo dalyko specialistas, kuris nuolat domisi naujovėmis. Taip pat labai svarbu, kad jis būtų savo dalyko gerbėjas, žavėtųsi tuo, ką jis dėsto. Tik tokiu atveju entuziazmas pereina ir mokiniams. Savo ugdytiniams aš visada sakau, kad jūs turėtumėte mokėti biologijos dalyką vien dėl to, kad gyvenime jūsų niekas neapgautų, nes iš mūsų fizinės aplinkos, gamtoje egzistuojančių dėsnių viskas persikelia į mūsų visuomenę, socialinę, virtualią realybę.
Dar mokytojas turi būti bent šioks toks lyderis, nes mokiniai stebi, ką tu darai ir jeigu tu nuvažiuoji su jais į pelkę ir sakai: „lipkit, vaikai, pažiūrėkite, kaip įdomu, koks geras yra jausmas po kojomis, kai kiminai siūbuoja“, o pats stovi ant lieptelio, tai joks mokinys nelips. Jis lips ir į kalną, ir į pelkę, jei pirmas eisi tu“, – pripažįsta L. Rutkauskaitė.
Turbūt natūraliai kyla klausimas – kaip biologijos pamokos gali vykti pelkėje ar kopiant į kalną? Tai yra dar viena svarbi L. Rutkauskaitės ir kitų mokytojų komandos iniciatyva – organizuodamos gamtamokslines ekspedicijas po Lietuvos regioninius, nacionalinius parkus, rezervatus, savo pamokas pedagogės perkelia į realių patyrimų lygmenį, o mokiniai, sugrįžę namo, tokias pamokas įsimena daug ilgiau, nei teorijos skaitymą vadovėliuose. Juk mokytis apie gamtą yra smagiausia tai darant joje!
„Mokytojas turi turėti aiškius tikslus, ko jis siekia mokydamas savo dalyko: ar tai yra siekis paruošti egzaminui, ar išmokyti mokinius taisyklių, kurios veikia gamtoje, ar galų gale pamokoje, koks šiandien yra tikslas“, – priduria mokytoja.
Jeigu mokiniai jaučiasi saugūs, žino, kur yra darbo pradžia, pabaiga, kokie keliami tikslai, ko iš jų tikimasi, gauti rezultatai įprastai būna labai aukšti.
„O kas yra aukšti pasiekimai? Tai nebūtinai yra dešimt dienyne, kokybiškas tyrimas, brandos darbas. Tie pasiekimai kiekvienam mokiniui yra individualūs: vienam tai yra patikėti, kad aš galiu ir pakilti nuo kelių, atsistoti, kitam tai yra išmokti daugiau, negu vakar mokėjo. Mokiniui reikia kelti adekvačius reikalavimus, nes olimpiadų dalyviais negali būti visi“, – teigia L. Rutkauskaitė.
Mokytis naujų dalykų ir būti tokia mokytoja L. Rutkauskaitė teigia besistengianti nuolatos. Tuo pačiu ji meta akmenį į daržą tiems, kurių paskatos būna kiek kitokios.
„Negaliu pakęsti beprasmių užsiėmimų, kurie akivaizdžiai matosi, kad yra reikalingi tik tam, kad pasisavinti pinigus ar užsidėti varnelę prie atliktų darbų sąrašo“, – sako ji.
Ne ką mažiau svarbios taisyklės, kurių, biologijos mokytojos nuomone, privalu laikytis, norint išlaikyti geros pedagogės vardą:
Gerbti savo mokinį.
Būti pasiruošusi atlikti savo darbą. Aš turiu žinoti, ko savo pamoka, užsiėmimu aš siekiu, konkrečiai ką mokinys turi sužinoti, į ką atkreipti dėmesį.
Neapsimetinėti prieš mokinius tuo, kuo nesu. Aš galiu dalintis savo patirtimi, įžvalgomis, tiek, kiek mokiniams tai yra aktualu, tačiau aš niekada nevaidinsiu, kad esu super šiuolaikiška ar tokia, kokia nesu. Mokiniai turi savo draugus ir mano vadimenyje jiems draugų nereikia. Mano vaidmenyje jiems reikia tarpininko tarp suaugusiųjų ir jų pasaulio, kartais reikia patarėjo. Bet mano pagrindinė užduotis yra žinių perdavimas.
Jeigu nežinai, niekada nevaidink, kad žinai. Tiesiog pasakyk, kad nežinau, išsiaiškinsiu, pakalbėsime, padiskutuosime ir atsisėsti prie literatūros, straipsnių bei pasidomėti – gal tu kažko nežinojai.
Kaip palaikyti tvirtą ir pozityvų ryšį su mokiniais?
Būti puikiu pedagogu, nesukuriant pozityvaus ryšio su savo mokiniais – labai sunku. Svarbiausia, anot L. Rutkauskaitės – pagarba.
„Kai mokinį gerbi, kai domiesi tuo, kas jam įdomu, bendradarbiauji, tai toks ryšys ir užsimezga. Labai gerbiu savo mokinių atsivėrimus, nes jie yra labai nuoširdūs, mieli, draugiški, labai kūrybingi ir jeigu tik mokinys išreiškė pageidavimą kažką kurti, daryti, aš stengsiuosi iš savo pusės sudaryti visas sąlygas, kad jis galėtų tai įgyvendinti“, – pripažįsta Alytaus Jotvingių gimnazijos mokytoja.
Visgi, su kai kuriais mokiniais užsimezga ypatingas ryšys, o kai reikia atsisveikinti, būna labai labai sudėtinga.
„Man labai sunku, kai mokiniai baigia mokyklą. Kiekvienais metais būna tokių, kuriuos norisi palikti kartoti gimnazijos ketvirtos klasės kursą. Ne dėl to, kad jie jo neįsisavino, o kad jie ilgiau pabūtų mokykloje ir sukurtų daugiau vertės jaunesniems vaikams. Tų mokinių patirtis yra labai vertinga ir dėl šios priežasties aš visada kviečiu buvusius mokinius apsilankyti ekspedicijose, kai mes būname išvažiavę į stovyklas – grįžti, pabendrauti, per savo patirtis parodyti kitiems, kokios yra galimybės jiems“, – pasakoja biologijos mokytoja.
Sukurtas tvirtas ryšys niekur nedingsta – metų metus mokytoja saugo įvairias nuotraukas iš ekspedicijų į gamtą ir retkarčiais jas atsivertusi, prisimena kiekvieną buvusį mokinį:
„Labai pasiilgstu savo mokinių. Man labai svarbu, kad jiems sektųsi gerai. Kiekvienam savaip, kiekvienam savo srityje. Pas mane telefone yra kelių metų nuotraukų galerija ir kartais vartau bei pagalvoju: ar realizavo tai, ką galėjo, ar viskas gerai?“
Buvimas mokytoja – tai ne profesija, o gyvenimo būdas
L. Rutkauskaitė pripažįsta, kad buvimas biologijos mokytoja privertė užmiršti visus hobius, kitokius interesus ir pasinerti tik į savo profesiją – buvimas mokytoja tapo gyvenimo būdu.
„Man buvimas mokytoja tapo ne profesija, o gyvneimo stiliumi, egzsistencijos ėsme“, – teigia ji.
Kaip pritraukti jaunus žmones rinktis mokytojo profesiją?
Ne paslaptis, kad mokytojais nori būti toli gražu ne didelis kiekis jaunų žmonių. Tai opi problema Lietuvoje, kurią išspręsti bandoma jau ne vienerius metus. Daug metų gimnazijoje dirbanti mokytoja sako, kad didelį indėlį, pritraukiant jaunuosius pedagogus, turi būtent jie – seniai dirbantys žmonės.
„Jaunus mokytojus į mokyklą gali pritraukti tik seni mokytojai. Ne nuolaidos įsidarbinant, pirmus metus padidintas pasiruošimas pamokoms – tai yra smulkmena. Finansinis paskatinimas yra labai svarbus, labai ekonimiškai naudingas, bet tik seni mokytojai priimdami naujus į savo kolektyvą, tuos jaunus žmones išlaikys. Vienas, mūsų mokykloje įsidarbinęs labai darbštus, kūrybingas mokytojas, gavęs klasės vadovo pareigas pašiurpo nuo galybės dokumentų, perteklinių duomenų pateikinėjimo 150 kartų. Vyresni mokytojai jau kaupia tam tikras duomenų bazes, analizuoja savo darbą ir jiems yra lengviau. Jaunam žmogui yra keista, kiek duomenų analizių turėtų pateikti jis pats asmeniškai ir jaučiasi darydamas ne savo, o administracijos, švietimo skyriaus darbą. Tai juos labai atbaido“, – pastebėtas problemas atskleidžia ji.
Jaunoji karta – kokios problemos ją kamuoja ir kaip jas spręsti?
Kiekviena karta, sakoma, turi skirtingus bruožus, yra užaugę skirtingose aplinkose. Visgi, mokytoja pripažįsta, kad viena problema yra aktuali visoms kartoms:
„Visais laikais jaunimas turėjo tą pačią problemą – tai negebėjimas įtikti vyresniajai kartai. Šiai kartai įtikti neįmanoma, nes jie jau yra nugyvenę daug metų, turi patirties, jau yra išmokę ir yra labai nekantrūs laukiant, kol tu pats rasi sprendimą, kaip gali vieną ar kitą situaciją išspręsti.“
Šią problemą išspręsti yra vienintelis būdas – išmokyti vaikus laikytis taisyklių ir susitarimų. Žinoti, kad yra pareigos ir jų pravartu laikytis yra svarbu kiekvienai augančiai asmenybei.
Jaunimui linki būti laimingiems
Nors gerai mokytis, pasiruošti testams, egzaminams yra svarbu, tačiau tai – tikrai ne pats svarbiausias dalykas gyvenime. Galvodama, ko palinkėti jauniems žmonėms, L. Rutkauskaitė išskyrė vieną esminį dalyką – rasti savo laimę.
„Jaunajai kartai, t.y. savo mokiniams, aš norėčiau palinkėti būti laimingiems jiems priimtinu būdu. Mano pasaulėžiūra yra tokia, kokia yra ir mano siūlomi receptai ne visiems gali tikti. Linkiu rasti kiekvienam jaunam žmogui mokytoją, kurio receptai jam konkrečiai ir tiks“, – palinkėjimu dalijasi ji.
Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti naujieną? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt
