Kelis metus iš eilės, petys į petį su kitais dalyviais esu žygiavęs kovo 11-osios eisenoje bei esu buvęs LTJS (Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga) narys. Įstojau vedinas idealizmo, kad štai radau organizaciją, kurioje galėsiu realizuoti savo norą darbais prisidėti prie savo valstybės, o ne tik gražiomis kalbomis. Taip pat domėjausi folkloru, tad buvau įsitikinęs, kad mano žinios ir noras ne tik imti, bet ir duoti bus vertingi. Tačiau, kuo labiau panirdavau į politinius pokalbius su LTJS nariais ir organizacijos guru Juliumi Panka, tuo labiau man atrodė, kad organizacijos vieša pozicija nesutampa su tikraisiais jos narių motyvais.
Viena yra viešas deklaravimas, kad tau rūpi „Lietuviškos kultūros puoselėjimas, pagarba mūsų istorijai ir protėviams, patriotizmas ir meilė Tėvynei Lietuvai“, o visai kas kita - neformalioj aplinkoj žavėtis tam tikros kariuomenės veiksmais ir „idėjiniu atsidavimu“ šaliai, kai nuo tos šalies stipriai kentėjo lietuviai ir Lietuvos valstybė (...).
Čia dar būtų verta paminėti ir šios organizacijos simboliką, kuri, kaip pastebėjau, kažkaip „netyčia“ sutampa su ryškiomis neigiamomis, kaip jau minėta, mano galva, antilietuviškomis, tendencijomis organizacijoje. Kai stojau į organizaciją kaip lietuvių folkloro entuziastas vertinau svastiką, kaip lietuvių liaudies paveldą. Atsižvelgiant į LTJS viešai propaguojamas vertybes, maniau kad jų svastika iš liepsnelių būtent tai ir reprezentuoja: lietuviškos kultūros puoselėjimą, nes svastika, vis tik vienas iš dažniausiai lietuvių liaudies mene besikartojančių motyvų, bet, deja, atrodo, klydau.
Kaip rašo patriotai.lt, „Tarpukariu šis ženklas tapo pagrindiniu Lietuvos tautininkų sąjungos įkurtos jaunimo organizacijos „Jaunoji Lietuva“ simboliu, taip pat puikavosi ant jaunalietuvių periodiškai leisto žurnalo „Jaunoji Karta“ viršelio“. Tačiau juk „Jaunosios Lietuvos“ periodikoje buvo neatsitiktinai garbinama „Hitlerjugend“ organizacija. O kur dar J. Pankos organizuojamos stovyklos, pavadinimu „Didžiuojuosi, kad esu BALTAS“. Stovykloje dalyvavau ir, patikėkit, girdėjau, kaip ten dalyviai juokėsi iš „durnių, kurie tiki, kad čia kalbama apie baltiškas šaknis“. Aš buvau tarp tų „durnių“, kuriems rasizmas nėra lietuviškumo puoselėjimas.
Paskutinis lašas, privertęs atsimerkti ir nustoti būti LTJS durninamu patriotu, tapo 2013 m. lapkričio 8 dieną rengta akcija graikų neonaciams (!) pagerbti. O paskui patys tautininkai ginasi, kad juos vadina neonaciais. Tai tokių organizacijų dėka, kaip LTJS, tautiškumas įgauna neonacizmo ir nepagarbos lietuviams atspalvį ir kiša koją patriotams, kurie nejaučia antilietuviškų sentimentų Lietuvą engusiai ir krūvą žmonių išžudžiusiai kraugeriškai valstybei ir jos kraugeriškai ideologijai.
Čia dar verta prisiminti, nuo ko šios, dabar J. Pankos organizuojamos eisenos, prasidėjo: o gi nuo „juden raus“ 2008 m. skandavimo. Eiseną anuomet sudarė jaunuoliai, vadinami „naziskinų“ subkultūra, su kuria, beje, J. Panka nevengia bičiuliautis savo organizacijos viduje iki šiol.
Šioj vietoj svarbu paminėti ir 2012 metų VSD ataskaitą: „Grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia ir užsienio šalių, ypač Rusijos Federacijos, bandymai paveikti Lietuvos vidaus procesus: kurstyti etninę ir politinę nesantaiką, mažinti tautinių bendrijų integraciją į Lietuvos visuomenę, skatinti nepasitikėjimą Lietuvos demokratine politine sistema, remti tam tikras politines jėgas“ (p. 14). Ir: „Kraštutinių dešiniųjų veikla naudojasi užsienio valstybių remiamos bei koordinuojamos visuomeninės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės, siekdamos bloginti Lietuvos Respublikos, kaip demokratinės valstybės, įvaizdį“ (p. 16).
Tad kam ir kieno rankomis veikia J. Panka ir jo „Tautinio jaunimo sąjunga“? Juk ne kartą girdėjau šios organizacijos narius giriant Putino Rusiją, konkrečiau: „kaip Putinas gerai tvarkosi savo kieme“. Tad kur čia pagarba iškovotai savo valstybės žmonių laisvei? Aš manau, kad J. Panka ir jo organizuojama eisena dergia šią šventę ir padeda Rusijai formuoti fašistinės valstybės įvaizdį. Todėl būdamas patriotu atsisakau dalyvauti „Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos“ renginiuose. Nes patriotizmas nėra lygus rasizmui ir antisemitizmui (...).
Todėl kad ir ką viešai sakytų J. Panka ir kaip gražiai būtų LTJS deklaruojama „pagarba istorijai ir protėviams, patriotizmas ir meilė Tėvynei Lietuvai“, girdėjau savo ausimis, kas kalbama užstalėse, kai kameros ir mikrofonai nusisuka. Tai ne pagarba, o iškovotos laisvės ir savo valstybės žmonių niekinimas. Nes sentimentai Lietuvai nedraugiškoms valstybėms su patriotizmu nedera (...).
P.S. ant į Vasario 16-ąją kvietusio plakato buvę žodžiai: „Savo žemės neparduosim, Briuseliui nepasiduosim!“ tiesiai „Raudonąjai meškai“ į ausį. Savo ruožtu atsakau: Rusijai atidirbinėjančioms organizacijoms nepasiduosim!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!