Žilvinai, prieš kažkiek metų mes su mano vyru buvome panašioje situacijoje. Mums irgi buvo nedaug metų. Aborto klausimo, mes nediskutavome, nes kaip ir Tu supratome, o greičiau jautėme, kad užsimezgusi gyvybė niekuo nekalta ir jei ji jau yra, ji turi teisę gyventi toliau.
Dabar auga gražus, protingas, talentingas, labai mylintis vaikinukas. Jums reikia tiesiog nusiraminti ir priimti tą gyvybę. Nesakau, kad nebus sunku. Bus sunku. Mums irgi buvo labai sunku. Bet dabar suprantu, kad kažkada tie sunkumai, nepriteklius labai sustiprino mūsų šeimą.
Jau gimus vaikeliui abu įgijome išsilavinimus, gavome gerai apmokamus darbus. Pagimdėme dar vieną vaikelį. Ar mums kas nors padėjo? Kažkiek taip, bet iš esmės viską darėme patys.
Pakeisdavome vienas kitą, kai kam nors tekdavo keliauti darbo reikalais ar tiesiog duodavome vienas kitam atsikvėpti ir išleisdavome į kokį renginį, parodą, pas draugus. Vaikas nėra kliūtis gyvenimo sėkmei ir gyvenimo džiaugsmui, bet jo atsisakymas gali sužlugdyti vidinį jūsų pasaulį.
Stiprybės jums. Tiesiog atraskite savyje tikrą meilę, pagarbą, rūpestį. Pamatysite, teisingas sprendimas lems ir kitus sėkmingus žingsnius.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Esate atsidūrę panašioje situacijoje – nenorite, kad antroji pusė atsisakytų kūdikio? Patyrėte, ką reiškia be Jūsų pritarimo priimtas sprendimas? O galbūt esate moteris, norinti apginti savo teisę į sprendimą dėl kūdikio gyvybės? Papasakokite savo istoriją ir padėkite atsidūrusiems panašioje situacijoje. Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt. Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau: