Kiekvieną dieną darbo skelbimų puslapius reguliariai tikrinu bent keturis kartus. Gyvenu Lietuvos provincijoje, todėl darbą surasti labai sunku, ne paslaptis, kad Lietuva – „švogerių“ kraštas, kas kalba kitaip, turbūt gyvena didesniame mieste, kur pasitaiko vienas, kitas darbdavys, ieškantis darbuotojų, o ne dėl „akių“ įdėjęs užklausą ir po to vis tiek į laisvą darbo vietą priėmęs pusbrolį, seserį, dėdę ir t.t.
Siuntinėjau CV beveik visiems, kurie įdėdavo darbo pasiūlymus. Laikui bėgant, pastebėjau, kad viena įmonė vis ieško specialistų. Darbas ne pats maloniausias, žinant, kad jie neretai ir skambinėja žmonėms, kiti ir po žmonių namus ar įstaigas vaikšto, siūlydami paslaugas (žinau, nes pas mus dažnai apsilanko), tačiau, jeigu visiškai nėra darbo, galima dirbti ir tokį.
Siunčiau savo CV įmonei, žinodama, kad pakvies į darbo pokalbį, nes reikalavimus atitikau, o ir tas darbo pasiūlymas „afišuotas“ gana senokai. Mano istorijoje kalba eina ne apie keliamus reikalavimus ar siūlomą juokingą algą, bet apie mandagumą, kompetenciją, profesionalumą ir žmones, kurie užima tam tikras pareigas, kai jų gebėjimai, mano manymu, tikrai abejotini.
Ilgai galvojau, viešinti šitą istoriją ar ne, tačiau nepykit, tylėti kažkaip nei šis, nei tas, žinant, kad yra tikrai labiau išsilavinusių, raštingesnių, mandagesnių ir labiau nusipelniusių žmonių nei Jūs, kurie ieško darbo ir neranda. Manau, kad tokie darbuotojai kaip Jūs, ne tik menkinate savo įmonės įvaizdį, bet ir duodate pagrindo abejoti apskritai visa jos veikla.
Pateikiu Jums savo susirašinėjimą ne su bet kuo, bet su jau minėtu žmogumi, kuris atrašinėjo ne tik, kad ne lietuviškais rašmenimis, tačiau ir su gramatinėmis klaidomis, gyrėsi savo santykiais su darbdaviu ir įžeidinėjo mane, susidaręs nuomonę vien iš elektroninių laiškų. Pripažįstu, mano klaida, kad į pirmąjį darbo pokalbį nenuvykau ir net neinformavau skyriaus vadovo, tačiau jeigu asmuo šitaip įsižeidė, tai reikėjo iš viso neatsakyti į mano laišką, arba tiesiog patylėti šia tema.
Pateikiame skaitytoją papiktinusį sutrumpintą susirašinėjimą (redakcija laiškų kopijas turi – DELFI):
Moteris kreipėsi į darbdavį, pamačiusi darbo pasiūlymą. Darbdavys prisiminė, kad ji anksčiau jau buvo rašiusi, tačiau tąkart į darbo pokalbį neatvyko.
„Tam reikalui, derinantis prie jūsų darbo grafiko, pakeičiau susitikimo laiką, kurį jus patvirtinote kaip tinkamą ir sutartą dieną ne tik nebepasirodėte, bet ir nepranešėte apie savo neatvykimą. Nežinau priežasčių, bet pranešti apie pasikeitusias aplinkybes reikalauja paprasčiausias mandagumas“, – rašė asmuo, nurodęs, kad jei skaitytoja vis dėlto nori dirbti minėtoje srityje, kviečia ją į darbo pokalbį kitą savaitę ir norėtų suderinti susitikimo laiką.
Skaitytojui ir darbdaviui sutarus susitikimo laiką, po kelių dienų moteris pranešė, kad į darbo pokalbį neatvyks, nes sužinojo apie darbo vietą ne kokių atsiliepimų.
Tuomet ją ir nustebino gautas atsakymas. Laiško autorius teigė, kad susidarė galutinę nuomonę apie jos kandidatūrą, bei pridūrė, kad „kas liečia Jūsų įspūdį, čia yra tik jūsų asmeninis reikalas, jūsų asmeninis pliotkų surinkimo sugebėjimas ir nepagrįstas išvadų darymas.“ Laiške, taip pat minima, kad jo autorius labiausiai džiaugiasi, kad „toks žmogus (nepatikrintos informacijos surinkėjas ir skleidėjas – pliotkininkas) iš anksto pasisako ir parodo savo tikrą veidą“.
Jis nurodė, kad jo nuomone, moteriai bus sunku kažkur save realizuoti, jei nepakeis savo požiūrio į gyvenimą, darbą, bendravimo etiką, o svarbiausia, neigiamos, nepatikrintos informacijos skleidimą, kas yra labai negražu ir neetiška.
Moteriai ir darbdaviui tęsiant susirašinėjimą ir jai pareiškus, kad ji yra šokiruota vyro elgesio, šis nurodė, kad jam malonu, „kad aš galėjau nors vieną dieną jūsų sunkaus, niūraus ir sudėtingo gyvenimo padaryti truputį šviesesne.“ Darbdavys siūlė moteriai nebegaišti laiko, neberašyti ir teigė suprantąs, kodėl įmonėje dirba bandomuoju laikotarpiu ir kodėl ieško kitos darbo vietos. „Užuojauta Jums, didžioji administratore“, – savo laišką baigė vyras
Moteriai pasipiktinus darbdavio atsakymu ir komentarais apie jos darbo sąlygas, gyvenimą ir pagrasinus, kad pasiskųs laiškų autoriaus vadovui, jis paaiškino, kad jų įmonėje yra kitaip, dėl to jie vienas kito nesupratę susirašinėdami apie dabartinį moters darbą, tačiau nurodė jam negrasinti, bei paaiškino, kad vadovas ne tik protingas, bet ir „mane geriau pažįsta nei jus.“
Nurodęs, kad taip pat gali moterį paskųsti jos darbdaviui vyras susirašinėjimą pabaigė taip: „Nusileiskite ant žemės, nurimkite ir toliau ramiai dirbkite, o ne ieškokite, prie ko prisikabinti ir rašinėti grasinančius laiškus.“
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Ruduo – metas, kai ne vienas po vasaros pailsėjęs pradeda ieškoti pokyčių. Vienas jų – nauji iššūkiai naujame darbe. Vis dėlto, iš šono net visai smagiai skambantis darbo paieškos procesas gali varginti: reikalavimai, keliami darbuotojams, jie gali išgąsdinti ne vieną ieškantįjį.
DELFI jau rašė apie išskirtinės auklės ieškojusią moterį – skelbimą internete patalpinusios Viktorijos iš Tauragės reikalavimai auklei papiktino ne vieną.
„Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas (pageidautina pedagoginis), be žalingų įpročių, vaikų priežiūros darbo patirtis, vegetariško maisto gaminimas, kačių toleravimas, švelnumas, meilumas, kultūringumas. Reikės: mokyti dainelių, eilėraštukų, žaidimų, gaminti pusryčius ir pietus, tvarkyti namus, vaiką į lauką išvesti bet kokiu oru kasdien 3 valandoms“, – buvo rašoma skelbime. Žadėta alga siekė 1,33 euro už valandą.
Pasidalinkite savo istorijomis! Du savo istorijas atsiuntę skaitytojai gaus po R.D. Wingfield detektyvą „Frosto prisilietimas“, išleistą leidyklos „Briedis“. Savo patirtimi kviečiame dalintis el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Darbas“ arba spaudžiant pilką mygtuką čia iki lapkričio 2 d.