Bet aš ne apie tai. Kaukę galima panaudoti tiek naktį tarpuvartėje įtikinėjant praeivį atsisveikinti su savo pinigine, tiek saugant kitus nuo mano skleidžiamo užkrato. Aš apie klausimą, kodėl reikia arba nereikia.
Kaip virusai sklinda iš tiesų
Esu eilinis kaukių vartotojas. Studentavau dar tais laikais, kai „repetitio est mater studiorum“ (lietuviškai – kažkas panašaus į „kartojimas – mokslų motina“) nebuvo tuščia patarlė. Todėl iki šiol atsimenu, kad virusai nesidaugina. Nei ore, nei žmonių, nei šikšnosparnių organizme. Tuo jie skiriasi nuo kitų gyvybės formų. Virusologija – nuobodus mokslas, todėl trumpai: patekęs į ląstelę, virusas priverčia ją gaminti savo kopijas – kitus virusus. Tuo pačiu ta ląstelė nesidaugina ir neatlieka to darbo, kurį turėtų atlikti.
Pagaminusi daugybę kopijų, ląstelė žūva, prigaminti virusai pasklinda į gretimas ląsteles ir veiksmas kartojasi tik žymiai didesniu mastu. Aritmetikoje tai vadinama geometrine progresija ar eksponentiniu didėjimu, buityje – lavinos efektu.
Žuvus labai dideliam skaičiui (arba ne tokiam dideliam, bet labai svarbiame organe), bei nepakankamai atsinaujinant (ląstelės užimtos ne savo, o virusų kopijų gamyba) sutrinka atitinkamo organo ar organų sistemos veikla. Dar ten vyksta visokių kitokių dalykėlių, bet tai dar nuobodžiau.
Jei tai gripas, koronavirusas ar panašūs virusai, dažniausia jų gamybos vieta yra kvėpavimo sistemos organų epitelis, kuris visuomet drėgnas. Laisvi, dar nespėję įsiskverbti į naują ląstelę virusai yra be sparnų, todėl plūduriuoja toje drėgmėje ir su jos lašeliais nupučiami lauk čiaudint, kosėjant, ir panašiai. Deja, ir rėkiant: namie stebėdami mėgstamos komandos rungtynes paprastai nerėkaujame, bet kartais stebime ne namie. Deja, ir juokiantis: gerų anekdotų didelėje kompanijoje geriau nepasakoti ir komedijos su kitais žmonėmis nežiūrėti, kiek ten tų metrų bebūtų.
Kodėl aš dėviu (!) kaukę
Todėl pirmoji priežastis, kodėl aš dėviu kaukę – nepaskleisti tų lašelių aplinkiniams. Nors esu beveik garantuotas, kad nei gripo, nei koronos neturiu. Raktinis žodis yra „beveik“, bet čia ne nėštumas, kur nebūna „beveik“. Būtent dėl šios priežasties chirurgai operacijų metu dėvi kaukes.
Pjūvio vieta yra sterili, iš ten joks mikrobas neateis, bet saugosi, kad patys į ją neprikvėpuotų tų mikrobų. Antroji priežastis – pageidaučiau kuo mažesnės tų lašelių dozės iš aplinkinių.
Merfio dėsnis, kad daiktas, sukonstruotas tam tikram darbui atlikti, to darbo neatliks, kuo puikiausiai tinka ir kaukėms. Jos neapsaugo 100 proc. Kaip nuo nėštumo 100 proc. neapsaugo jokie daiktai, skirti nuo jo apsaugoti; apsaugo tik susilaikymas, o jis – ne daiktas. Bet man asmeniškai visai gerai, jei tą susirgimo galimybę kas nors sumažina.
O taip veikia imunitetas
Savo norą gauti kuo mažesnę tų lašelių (tiksliau – juose esančių virusų) dozę galiu paaiškinti tik remdamasis dar vienu nuobodžiu mokslu – imunologija. Labai labai supaprastinus: mūsų organizmas turi kovai su įvairiais įsibrovėliais skirtų priemonių gamybos ir tiekimo linijas. Bet iš anksto nežino, ką reikės gaminti ir kur patiekti.
Gavęs signalą, jis pradeda konkrečių priemonių (antikūnių, T limfocitų ir/ar kt.) gamybą bei tiekimą. Kabant apie koronavirusą ir kitus panašius, pakankamą kiekį organizmas pagamina apytiksliai per 7-14 dienų ir per ilgesnį ar trumpesnį laiką tą virusą nugali.
Vėliau gamybos nebenutraukia (tai vadinama ilgalaikiu imunitetu) arba labai sumažina, ir atėjus naujam signalui apie tokį patį įsibrovėlį, nedelsdamas atnaujina. Kartais visgi
nutraukia ir pamiršta. Daugybė kitų smulkmenų dar nuobodesnės.
Nuo gautos viruso dozės (skaičiaus) labai priklauso, per kiek dienų mano organizme žus tiek ląstelių, kai jau sutrikdoma organo veikla (atsiranda ligos simptomai). Su viena koronaviruso savybe mums pasisekė – jo gamybos ciklas ląstelėje pakankamai ilgas (įvairiais duomenimis, daugiau kaip 10 val., per tą laiką vienos ląstelės pagaminamų naujų virusų skaičius matuojamas ne tūkstančiais, o tik šimtais).
Kuo mažesnį pradinį viruso skaičių gavau, tuo didesnė tikimybė, kad organizmas spės pasigaminti pakankamai kovos priemonių, kol dar nežuvo labai daug ląstelių ir nebuvo rimtai pakenkta konkretiems organams. Šiuo atveju tai – besimptomė ligos eiga (yra virusas, yra žuvusios ląstelės, bet rimtų matomų pakenkimų nėra). Todėl ir sakiau, kad esu tik „beveik“ garantuotas, kad to viruso neturiu.
Virusams irgi nelengva – reikia patekti ant tos ląstelės, į kurią gali suleisti savo RNR, o gali patekti tik į labai nedaugelį. Ne tik sparnų, bet ir kojų virusai neturi – jei nepateko ant tinkamos ląstelės, kitos ieškoti nebegali. Kas dar blogiau (virusui, ne mums), net suleidus RNR nėra jokių garantijų – ne visos ląstelės sugebės vykdyti gautus nurodymus. Ir daug laiko virusas neturi, nes praėjus kelioms ar keliolikai valandų jis jau nebesugebės užkrėsti net patekęs ant sau tinkamos ląstelės. Tad jei gausiu nedaug tų virusų, tikėtina, kad nė vienam iš jų nepavyks pradėti savo juodo darbo.
Išvados – jūsų pačių
Kodėl tos kaukės nesinori dėvėti? Todėl, kad užsikrėsti ar užkrėsti kitus tikimybė juokingai maža. Tarkim, Lietuvoje per dieną nustatoma 40 naujų užsikrėtusių kažkuriuo virusu asmenų. Pridėjęs paklaidas dėl tyrimo netikslumo ir tų, kurie užsikrėtė, bet nebuvo tirti, galiu rezultatus spėjimo būdu pritempti iki 100 per dieną.
Taigi, per dieną iš 30 tūkstančių gyventojų užsikrečia vienas; per savaitę – 1 iš 4 tūkst., per mėnesį – čia jau mažiau juokingas skaičius. Nelabai tolimose valstybėse atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per pusmetį jose COVID-19 persirgo 1 iš 30 ar net 1 iš 20, bet tiek jau to, Lietuvoje juk viskas geriau.
Tačiau prisiminus, kad pasigautą virusą galiu parnešti gerokai vyresniems giminaičiams, kuriems tik jo kaip paskutinio lašo betrūksta iki kelionės į geresnį pasaulį, pasidarė nebejuokinga. Arba kad galiu užkrėsti kitą, turintį panašių giminaičių. Tad dėviu kaukę. Ne dėl to, kad liepta, baudoms gal kaip nors sukrapštyčiau.
Ir dar – stebiuosi žmogumi, kuris šventai tiki, kad laimės pagrindinį savaitės prizą pirkdamas loterijos bilietą (aš irgi tikiu ir perku, nors tikimybė 1 iš milijono ar dar mažesnė), kasoje kruvinomis ašaromis verkia, kad priverstas dėvėti kaukę dėl viruso, kuriuo užsikrėtusių nei matė, nei girdėjo.
Gal turi daug pažįstamų, kurie laimėjo toje loterijoje, bet nepažįsta nei vieno užsikrėtusio? Su aritmetika, kaip ir su lotynų kalba, draugauju nelabai. Kiekvienas gali paskaičiuoti pats ir pats pasidaryti išvadas.