Greitai mano draugė Diana supažindino mane su savo draugu, pradėjome bendrauti visi trys. Tai vis vakarėlis koks, tai pasivaikščiojimai. Per vieną vakarėlį likome su Pauliumi dviese.
Ko reikia – šalia
Pakankamai apsvaigę buvome labai atviri vienas kitam. Klausė, kodėl aš tokia aktyvi, jauna ir išvaizdi esu vieniša. Juokais paklausiau: „Kodėl klausi? Diana netenkina?“
Bendraamžė mano, tikrai ne nuoboda. Nusijuokė. Atsakė: „Nėra taip, kad būčiau labai laimingas ir patenkintas. Trūksta kažko kito.“
Baigėme gerti vyną ir paprašiau, kad man iškviestų taksi. Palydėjo iki mašinos, atsisveikindamas tik pasakė, kad tai, ko jam trūksta yra visai šalia. Nieko neįtardama ir negalvodama pasakiau, kad jei yra šalia, bėdų neturėtų būti.
Pradėjo dažnėti susitikimai su Diana ir Pauliumi. Susitikdavome ne tik savaitgaliais, bet ir savaitės viduryje – išgerti kavos ar pasikalbėti. Su Diana kalbėjomės, sako, Paulius vis dažniau nori trise susitikti, vis klausia, ar jau vaikiną turiu. Tada ir prisiminiau jo žodžius – kad tai, ko jam trūksta, yra visai šalia. Pasidarė keista.
Netikėtos skyrybos
Susiradau draugą. Toliau bendraujam su Diana ir Pauliumi. Supažindinau juos su savo vaikinu Vytu. Per vieną vakarėlį mūsų namuose Paulius priėjo ir pasakė, kad ne mano žmogus yra Vytas, nebūsiu laiminga.
Tai tikrai suerzino, nes Vytas buvo puikus žmogus, rūpestingas ir malonus, vyriškas. Sakau, kas tau yra ir ko tau trūksta? Ir jis vėl pakartojo, kad tai, ko jam trūksta, yra visai šalia. Pasakiau, kad jei yra šalia, kodėl nėra kartu? Jis tik patikino, kad bus.
Su Vytu keliems mėnesiams atitolome nuo jų. Ne specialiai, tiesiog taip išėjo, vyko visokios Vyto šeimos šventės, dar išvykome pailsėti kelioms savaitėms. Grįžusi paskambinau Dianai pasikalbėti kaip sekasi, kas naujo. Pasakė tik tiek, kad skiriasi su Pauliumi.
Susitikome. Pati Diana nesuprato, kodėl Pauliui prisireikė laisvės ir skyrybų. Santykiai buvo atšalę, miegodavo atskirai. Paulius tik argumentavo, kad tai ko jam reikia, nėra Diana.
Diana pradėjo gyventi atskirai, tačiau vis bandė būti šalia Pauliaus. Skambino, siūlydavo pasimatyti. Pauliui to nereikėjo. Diana stipriai išgyveno, nesuprasdavo, kodėl Pauliui ji tapo nereikalinga. Po dar kelių mėnesiu supratusi, kad jos niekas čia nebelaiko, nutarė emigruoti. Pasakė apie tai Pauliui, jis tiesiog palinkėjo gero kelio ir gero gyvenimo.
Diana išvyko, mes palaikėm draugiškus, šiltus santykius ir kartas nuo karto pasiskambindavome. Draugo ji neturėjo, bet dėmesio Kipre gaudavo tikrai daug.
Kūnu nulėkė šiurpuliukai
Mes su Vytu gyvenome kartu, kaip patogi pora. Aistra jau buvo nugesusi, pilve drugeliai nebeskraidė. Mums buvo tiesiog patogu. Jis daug dirbdavo, namo grįždavo pernakvoti.
Vieną diena pietaudama kavinėje sutikau Paulių su draugu. Pasimojavome ir tiek. Aš buvau viena, netrukdžiau jiems. Staiga prie mano staliuko atėjo Paulius. Pasiūlė pavalgius pasivaikščioti mieste. Sutikau, juk buvome draugai.
Paklausiau, kodėl jis šitaip su Diana – paliko nežinioje ir viską pabaigė. O jis vėl patikino, kad tai, ko reikia, yra šalia. Pasakiau, kad gal jau būtų metas kalbėti be užuolankų. O jis tik pasakė, kad aš ir esu tai, ko jam taip reikia.
Aš įtariau. Bet kai išgirdau į akis tokius žodžius, kūnu nuėjo šiurpuliukai. Paulius pasiūlė susitikti vakare po darbų ir apie viską pasikalbėti.
Abejones nutildė bučiniais
Susitikome už miesto, prie vandens. Pradėjome kalbėtis. Aš tik pasakiau, kad ir kas ką jaučia, mes negalime būti kartu niekaip. Diana mano draugė jau daug metų, jis – jos buvęs vaikinas. Jis tiesiog nutildė mane stipriai pabučiuodamas.
Mano kūnu lakstė šiurpuliukai, aš visa sustingau ir net nepajutau, kaip pradėjome vis stipriau bučiuotis. Ilgai tą vakarą neužsibuvome, prieš atsisveikindami stipriai apsikabinome.
Važiuodama namo nesupratau, kas su manimi darosi. Tokia nežinia, bet tuo pačiu ir noras, persipinantis su baime. Suskambo telefonas. Skambino Diana. Atsiliepiau ir išgirdau verkiančią draugę.
Skyrybos Nr. 2
„Diana, kas tau?“ – paklausiau.
„Aš skambinau Pauliui. Jis pasakė, kad pradeda naują gyvenimą su nauju žmogumi, kurį myli ir nenori manęs daugiau girdėti“, – atsakė ji.
Diana nesuprato, kas taip greitai galėjo atsirasti Pauliaus gyvenime. Atstumas ir aplinkos pakeitimas Dianai nepadėjo pamiršti taip mylėto Pauliaus. Prašė padėti išsiaiškinti, kas juos skiria.
„Diana, paklausiu... Kam tau to reikia? Pradėk ir tu naują gyvenimą, paleisk...“ – patariau. Kažkiek nusiramino.
Visa vakarą nenustojau galvoti apie Paulių. Pusę nakties susirašinėjome, pasakojo, kodėl manęs jam reikia, ko trūko, ir kodėl būtent manęs. Aš svaigau nuo jo žodžių.
Atėjo savaitgalis, Vytas kaip visada buvo užsivertęs savo darbais ir planais. Rytą gerdama arbatą pasakiau Vytui, kad nebetenkina manęs mūsų patogūs dalykiški santykiai. Paprašiau, kad išeitų iš mano namų.
Vytas viską suprato, pasakė kad per kelias dienas susiras butą ir išeis. Nesigilino, nebandė visko taisyti. Matyt, ir jam buvo tik patogumo reikalas būti kartu.
Metus trunkanti paslaptis
Savaitgali praleidau su Pauliumi. Išvykome iš miesto pailsėti. Pasakiau, kad išsiskyriau su Vytu. Žinoma, apsidžiaugė, bet ir paklausė dėl ko? O aš ir pasakiau, kad viskas, ko man reikia, yra šalia...
Visomis prasmėmis praleidome nuostabų laiką. Lydžiausi nuo jo bučinių ir glamonių. Svaigau nuo jo kvapo... Kokia visgi saldi ta uždrausta meilė.
Gyvenu su Pauliumi jau daugiau nei vienerius metus. Esame stipriai įsimylėję ir apsvaigę vienas nuo kito. Jis mane dievina, rūpinasi ir vertina.
Diana nieko nežino. Ji susirado Kipre draugą italą. Laukiasi dukrytės, sukūrė naują gyvenimą ir sakė, kad Paulių visiškai pamiršo ir linki jam didžiulės laimės ir meilės.
Nežinau, ar galima sakyti, kad mes slapstomės... Tik nei nuotraukų bendrų keliame, nei kažkaip viešai rodomės. Paulius supranta ir nespaudžia manęs dėl to. Beprotiškai bijau netekti Dianos, bet dar beprotiškiau bijau netekti Pauliaus...
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse "Mano uždrausta meilė". Savo pasakojimą siųsti galite adresu pilieciai@delfi.lt, konkurso sąlygas rasite paspaudę štai čia.