Dar visai neseniai stebėjau, kaip visos draugės ir draugai, pažįstami išteka, susilaukia vaikų. O aš kaip buvau viena, taip buvau. Mokiausi, dirbau, aktyviai dalyvavau kitose veiklose. Tačiau niekur savo išrinktojo taip ir nesutikau. Jau buvau beprarandanti viltį. Kaip tik artėjo vasara, o aš buvau pakviesta dalyvauti dar vienose vestuvėse. Šį kartą tuokėsi mano viena geriausių draugių. Turėjau būti pamerge jos vestuvėse.
Draugė pastaruoju metu gyveno Italijoje, kur ir turėjo įvykti jos vestuvės. Buvome susitarusios, kad atvyksiu savaite anksčiau ir padėsiu sudėlioti paskutinius akcentus vestuvių pasiruošime. Pirmąją dieną atvykus į Italiją susiruošėme vakarieniauti mieste su drauge ir jos būsimu vyru. Jie sakė, kad manęs laukia staigmena. Iki pat įėjimo į restoraną nė nutuokti negalėjau, kas tai per staigmena. Tik įėjus į vidų, draugė pasakė, kad nori mane supažindinti su vienu žmogumi. Kad vakarieniausime keturiese. Nebuvau sužavėta šia mintimi, bet kadangi jau nebebuvo, kur dingti, pasidaviau avantiūrai. Prie staliuko sėdėjo gražus garbanotais plaukais italas.
Man iš karto pakirto kojas. Dar niekada gyvenime nebuvau jautusi kažko panašaus. Mus supažindino. Tai buvo būsimo jaunikio brolis. Jis apie mane jau žinojo viską. Pasirodo, visai neseniai mano draugė rodė būsimam vyrui nuotraukas iš kelionės Lietuvoje. Keliose nuotraukose buvau ir aš. Tas nuotraukas pamatė ir jaunikio brolis. Aš iš karto jam kritau į akį. Kadangi abu buvome vieniši, draugė su būsimu vyru sugalvojo mus supažindinti. Vakarienė keturiese praėjo nuostabiai. Daug kalbėjome, juokėmės. Negalėjau atitraukti akių nuo žavingos italo šypsenos. Visą likusią savaitę iki vestuvių buvo sunku susikaupti, padėti draugei ruoštis. Mintys vis sukosi apie jaunikio brolį.
Su juo vis susirašinėjome telefonu. Galiausiai išaušo vestuvių diena. Sėkmingai palydėję jaunuosius į šeimyninį gyvenimą, visi energingai šėlo vestuvių vakarėlyje. Smagiai laiką leidome ir mes. Po draugės vestuvių man reikėjo grįžti į Lietuvą. Buvo be galo skaudu išsiskirti. Tačiau nuo vasaros pradžios jis jau du kartus buvo atskridęs manęs aplankyti į Lietuvą. Vieną kartą ir aš buvau nuskridusi į Italiją. Susitariau, kad nuo lapkričio mėnesio galėsiu pagal mainų programą tęsti studijas Italijoje. Planuojame bendrą ateitį kartu.
Tad štai koks buvo mano pirmasis pasimatymas apvertęs visą mano gyvenimą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Kartais pasimatymas būna puikus, kartais blogas, tačiau būna tokių pasimatymų, kurie galėtų tapti idėjomis filmų scenarijams. Vieniems teko išgyventi be galo romantiškas akimirkas, kitiems – stebėtis, kaip jie išvis sutiko eiti į pasimatymą su tokiu žmogumi.
Kviečiame DELFI skaitytojus pasidalinti romantiškais, šmaikščiais, kurioziškais pirmųjų pasimatymų įspūdžiais. Kiekvienas turime tą istoriją, kai greitai supranti, ar tai pagaliau „tas“ žmogus, ar teks ir toliau tęsti paieškas.
Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Pirmasis pasimatymas“ arba spauskite apačioje. Įdomiausios istorijos autoriui(-ei) padovanosime Nicky Pellegrino knygą „Po Italijos saule“.
_______________________________________________