Mano abiems vaikams mėlynės atsiranda nuolat (lipant iš lovos, krentant, žaidžiant, darželyje/mokykloje ir kt.), namas taip pat nerenovuotas: yra laiptai, yra šuo, kadangi turime židinį, tai namuose kabo žarsteklis su kastuvėliu, vaikai miega viename kambaryje... Ar man reikia bijoti? Kaip suprantu, atitinku visus rizikos veiksnius? Ar gali pagaliau kažkas iš labai „protingų“ ponių, kurios atsakingos, kad vyksta nepaaiškinami dalykai, atsakyti į visiems tėvams rūpimus klausimus?
Ar galima nebekartoti, kaip užsikirtusiai plokštelei, kad visos situacijos skirtingos? Aš nekalbu apie asocialių, alkoholikų ar narkomanų šeimas, aš kalbu apie vidutinę lietuvišką šeimą, kuri pradėjo gyventi baimėje. Užstrigo vienas įvykis parduotuvėje, kai mama su dviem mažais vaikais galėjo sunkiai juos suvaldyti – vienas ožiuojasi, nes nori visko, kitas bando bėgti velniai žino kur, o motina stovi ilgoje eilėje ir bando visais įmanomais būdais juos sutramdyti. Beviltiškumas akyse juodas, vežimą palikusi bėga rankioti vaikų. Eilėje stovinti „boba“ (nes kitaip jos nepavadinsi) tuo metu komentuoja kitai stovinčiai šalia: va, matai, kokios motinos šiais laikais, o paskui stebisi, kad vaikus iš jų atima...
Daug buvo komentarų tos moters adresu, nors nei ji balso kėlė, nei tampė vaikus, tiesiog beviltiškai stengėsi susitvarkyti. Džiaugiuosi, kad buvau viena ir galėjau šiek tiek padėti: užkalbinti vaikus, pastumti vežimą. Vienas dalykas, kurį ji pasakė, mane išmušė iš vėžių: kaip manote, ar tos moterys paskambins vaikų teisėms? Gal galėsite paliudyti, kad aš neskriaudžiau vaikų?
Dėl Dievo meilės, žmonės, kur mes einame?
Klausimai mūsų išrinktiems, labai protingiems ir pasitikėjimą keliantiems vaikų teisių atstovams:
1. Kodėl paimti vaikai iš šeimos atiduodami svetimiems „globėjams“, kuriems mokame pinigus, o ne kitiems šeimos nariams, močiutėms, draugams, tetoms, dėdėms (jie mokesčių mokėtojams nieko nekainuotų ir svarbiausia vaikai nepatirtų beveik jokio streso)?
2. Ar reikia bijoti visiems normaliems tėvams, kurių vaikai turi mėlynių?
3. Kodėl ikiteisminiai tyrimai vyksta po pusę metų arba dar ilgiau? Juk sprendžiamas vaiko likimas, nes jei tėvai bus pripažinti nieko nepadariusiais, tai už ką, po velnių, taip nubaustas vaikas?
4. Ar vaiko teisių atstovai mano, kad atplėšti vaikai yra laimingesni pas svetimus žmones? Ar negalima tų šeimų lankyti? Atskyrus nuo tėvo ar mamos, vaiką būtų galima palikti tam, kuris nėra įtariamas?
Baisu darosi, kad tokia tema reikia rašyti. Esame tikri Lietuvos patriotai, bet, deja, vis dažniau pradedame žvalgytis į Vakarus.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!