Taigi, mano ir poros draugių idėja buvo tokia – realybėje išbandyti visus patinukus, kurie rašo virtualiai. TAIP, įskaitant net akivaizdžiai trenktus!
Prisijungiau prie seniai lankytos pažinčių svetainės (padorios, ne sekso pažinčių) ir ėmiau kažką veikti, kai žiūriu jau žinutė... Rašė 18 metų Artur. Vardo nesakė, bet atrodė taip tarsi jo vardas būtų Artur. Labas, ką veiki. Taip toliau. Nagi nagi, galvojau, kada gi prašys erotinių nuotraukų? Neprašė. „Varom į miestą“. Aha, pataikiau, rajonskas berniukas. Ėmiau atsikalbinėti – jei iškart pasiųs, neisiu susitikt, nes neadekvatus. Nepasiuntė. Pasiūlė pasivažinėti po mašinų aikštelę. Gerai, galvoju, jei trolina, tai gal ne bevilitiškas. Nuėjau.
Labai keista, bet realybėje atrodė geriau nei nuotraukoje. Aišku, vis tiek džiaugiausi, kad tamsu... Mane pamatęs nė nešyptelėjo. Paklausė, kur noriu eiti. Pasiūliau pasivaikščioti, nes iš susijaudinimo pamiršau ratuotą pasiūlymą.
Savaime suprantama, tylėjome. Kadangi mano tikslas buvo būtent patikrinti, kas slypi už tokių anketų, iniciatyvos nerodžiau. Vaikščiojome tylėdami kelias minutes, kol galiausiai mane apėmė svetima gėda. Ką sakyti nesugalvojau, tad netrukus daviau signalą draugei, ir, oi, pačiu laiku mane kviečia ateit kiti, ate ate. Sprukau užraudusi. Na ir nesąmonėn įsivėliau...
Po poros savaičių vėl gavau iš to paties vaikino kvietimą susitikti, bet neatrašiau. Nė nesužinojom vienas kito vardo.
Netrukus parašė dar vienas vietinis, 21-erių metų. Beraštis, paistė nesąmones. Susitikau dienos metu.
Tikėjausi, kad realybėje bus santūresnis, deja deja. Visą valandą nepaliaudamas kliedėjo, kartais lietuviškai, kartais rusiškai. Ačiū Dievui, pasigavau neutralią temą, ir stengiausi iškvosti viską ja, apsimesdama, kad man labai įdomu, kad tik neprisigalvotų nesąmonių. Galiausiai ėmė siūlytis važiuoti su manimi pas mamą. Labai nemalonu, vos atsikračiau. Toks bjaurus jausmas liko...
Į kitą susitikimą, su 29-erių metų „parodyk miestą miške“ ėjome dviese. Iš nuotraukos – kritęs ant veido, ir daug sykių, manėm, kad teks sprukt, jei pasirodys, kad fizinės traumos palietė smegenis.
Kad vietoj vienos pasirodė dvi, alytiškio nesutrikdė. Nors „vaizdzialis“ buvo nekoks, bet praleidome stulbinančiai gerą laiką – pnuolat traukėme jį per dantį, kvailiojom, laikėmės atstumo, bet jis, gal dėl to, kad per visą gyvenimą pirmą kartą turėjo sėkmingą pasimatymą, nepabėgo ir žaidė kartu. Galiausiai, žinoma, pasprukom. Bet buvo smagi naktelė.
O dabar – vienas iš geriausių, 43-ejų metų ponas. Rašė taisyklingai ir šmaikščiai, bet iš esmės apie nieką. Pasiūlė susitikti. Mane apėmė smalsumas – kas gi čia toks? Užvedžiau kalbą apie seksą. Tai senelis... Kaip ten sakoma... žilė galvon, velnias uodegon! Antras Kristianas Grėjus... Susitinkam!
Kaip ir buvo galima numanyti, išvydusi princą realybėje, vos neišvirtau iš koto. Jis nebuvo negražus, bet jau toks... pensininkas, kad juokingesnio ir būti negali. Žodžiu, su tokiu seneliu, jei turėčiau, palikčiau anūkus – kad aprodytų strazdų lizdus miške. Jei kada netyčia užmatytų nuogą krūtį, akiniai suskiltų. O internetu kad kalbėjo!..
Šalia tokio nekalto džentelmeno net pati susikuklinau. Pakalbėjom truputį kavinėje. Apmokėti nesisiūlė. Gal pats ne to tikėjosi... Dar vienas išskirtinis atvejis – 31-erių metų vyras, nuolat rašęs, kaip masturbuojasi. Įžūliai pati pasiūliau susitikti – dieną, viešoj vietoj... Atėjo žmogus, kuris pagal iškalbą ir išvaizdą galėjo būti nors ir meru. O ant piršto žiedelis... Perfrazuojant garsiąją frazę, blaiviam tų vyrų nesuprast, ar ne?
Dar vienas trisdešimtmetis... Po labas ką veiki iškart – susitinkam? Susitikom, patylėjom, išsiskirstėm.
Taip eksperimentą ir užbaigiau. Maniau, kad bus blogiau – nuo tylos kiekio sprogs ausų būgneliai. Bet, pasirodo, net su didžiausiais keistuoliais kartais galima linksmai praleisti laiką.
Tokia tad mano patirtis šiuo klausimu!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Kartais pasimatymas būna puikus, kartais blogas, tačiau būna tokių pasimatymų, kurie galėtų tapti idėjomis filmų scenarijams. Vieniems teko išgyventi be galo romantiškas akimirkas, kitiems – stebėtis, kaip jie išvis sutiko eiti į pasimatymą su tokiu žmogumi.
Kviečiame DELFI skaitytojus pasidalinti romantiškais, šmaikščiais, kurioziškais pirmųjų pasimatymų įspūdžiais. Kiekvienas turime tą istoriją, kai greitai supranti, ar tai pagaliau „tas“ žmogus, ar teks ir toliau tęsti paieškas.
Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Pirmasis pasimatymas“ arba spauskite apačioje. Įdomiausios istorijos autoriui(-ei) padovanosime Nicky Pellegrino knygą „Po Italijos saule“.