Taigi, tai turėjo būti paprastas eksperimentas:
Išsirinkti lietuviškų bruožų turinčios merginos foto (aš pasirinkau latvę, mūsų kaimynę), kad nekiltų įtarimo dėl netikros anketos. Mergina pasirinkta labai stilinga, su keliomis kokybiškomis fotosesijos nuotraukomis, kad vyrams kiltų stimulas ir noras tikrai pasistengti ir pakovoti dėl jos dėmesio.
Susikurti paskyrą su kiek įpareigojančiu prašymu tinderio princams savo aprašyme – „Be creative“ (liet. – Būk kūrybinas).
Išnaudoti visus savo turimus like’us ir laukti perliukų iš tinderio princų (taip taip, aš jiems ir savo terminą sugalvojau ir juos šitame tekste taip vadinsiu).
Taigi, aš net neplanavau visiems atrašyti, neplanavau pradėti trolinti kiekvieno turinčio tinderio princo bruožų, bet kai prasidėjo žinutės su pasiūlymais: „pas tave ar pas mane?“, „norėčiau atsisėsti tau ant veiduko“. Kai visi it sutarę pradėjo rašinėti klišines žinutes „labas, ką tu?“, „turbūt tu modelis“, „ką grožis?“ ir t.t., supratau, jog galima leistis į didesnį nuotykį ir įjungti aukštesnę trolinimo pavarą. O ką jau ką, bet trolinti aš žiauriai mėgstu.
Tad nusprendžiau nubausti, jeigu taip galima pasakyti, trijų tipų tinderio princus:
Tokius, kurie pirmąja žinute tesugeba parašyti „labas“ arba atsiųsti šypsenėlę, o antrąja jau siūlo smagiai praleisti laiką geriant kavą (nu nes nėra čia ko laukti – laikas pinigai, o be to visi geria ir mėgsta tą juodą gėrimą, besivadinantį kava);
Visiškus beraščius (Ko čia jieškai? ir pan.);
Keistuolius ir iškrypėlius, pernelyg savo jėgomis pasitikinčius alfa patinus ir kitus žiauriai įtartinus veikėjus, kur visose foto jie apsinuoginę, nusifotografavę savo BMW vairą su per dideliu jo riešui laikrodžiu ir pan. Na jūs turbūt puikiai suprantat, apie ką aš.
Panevėžietis, kuris atvažiavo į Vilnių
Ir visiškai netikėtai, mano pirmąja auka tapo vaikinas su savo apsinuoginusio nuotrauka daryta prieš veidrodį (veido nė vienoje nuotraukoje slapukas nerodė), kuris tiesiog atsiuntė šypsenėlę ir gėlių puokštę, o man paklausus: „o pasakyti kažko neišeina?“, atšovė, kad labai skubėjo ir įmetęs piešinukus išlėkė kažkur savais reikalais. Tad šiam skubėtojui reikalistui, kuris stengiasi nepraleisti nė vienos progos ir net turėdamas svarbių reikalų, siuntinėja damoms šypsenas ir gėlių puokštes, sugalvojau klausimą – kaip jis įsivaizduoja tobulą pirmąjį pasimatymą? Jo paties atsakymas tapo jam pirmuoju patrolinimu.
Na, sakai patinka spontaniškumas – tai pabūk spontaniškas, atsakyk už kalbas ir atvažiuok čia ir dabar į Vilnių. Ir jeigu jis būtų daug nesilaužęs, tiesiog pasiteiravęs, ką veiksime, ar man nereikia rytoj į darbą, nes susitiksime vėlai ir tikėtina, susitikimas užtruks ir panašiai, aš nebūčiau bandęs jo išdurti ir nebūčiau kvietęs iš Panevėžio atvažiuoti į Vilnių susitikti su Agne, kurios nėra. Bet ką tik kalbėjęs kaip jam patinka spontaniškumas, jis pradėjo mykti ir inkšti kaip ką tik į šį pasaulį atėjęs teliukas.
Durnius su iniciatyva ir Benny Hill garso takelis
Ilgai netrukus atsirado dar vienas egzempliorius, kaip aš mėgstu kartoti posakį: nėra nieko baisiau nei durnius su iniciatyva. Šitam vyrukui iniciatyvos tikrai netrūko.
Ir štai šis, durnius su iniciatyva, kviečia tokią damą pasisėdėti tarp molinių uzbonų ant medinių suolų Viršuliškių kaimiško stiliaus restorane ir pasižiūrėti futbolą. F U T B O L Ą. Nebuvo nei klausimo, ar man būtų patogu ten atvykti, nebuvo klausimo, ar apskritai aš žiūriu, suprantu ir man įdomus futbolas. Tiesiog, straight to the point. Kaip savo video mokė tokių didžiavyrių mesijas Airinas (dabar laiką už įtarimus prievartavimu leidžiantis tardymo izoliatoriuje): AINI KEURAI IR DOMINUOJI.
Kaip paaiškėjo vėliau, susitikimo vietą jis parinko tokią, nes prie pat sportuoja ir jo soliariumas tame pačiame prekybos centre. Na, pagalvojau sau, koks bičas džentelmentas, sau viską patogiai dėliojantis, o kaip jau ten damai viskas bus, jam dzin. Buvo įdomu patikrinti, kaip jis suksis iš padėties, kai aš pabandysiu pasiūlyti kitą susitikimo vietą.
Todėl prisiminęs, kokią aš vis dėlto kilnią misiją čia atlieku ir koks mano pirminis tikslas – pamokyti Tinderio princus – sutikau su juo susitikti kaimietiškame restorane tarp molinių uzbonų ir medinių suolų. Sakiau atvyksiu taksi, prašiau mane pasitikti prie pagrindinio įėjimo. Ir tada prasidėjo smagioji dalis.
Šis vyriokas, jau prasidėjus futbolo rungtynėms, stovi prie prekybos centro pagrindinio įėjimo, laukia manęs. Tiksliau ne manęs, o Agnės. Aš parašau, kad jau atvykau ir esu kažkur kitoje pusėje. Jis bėga į tą kitą pusę. Rašo man, kad jis jau čia. Kad manęs nemato. Aš tuo metu namuose ramiai žiūriu futbolą, ir atrašau su kokių 3-4 minučių intervalu. Tada parašau, kad aš jau vėl visai kitoje pusėje – prie boulingo. Bičas vėl bėga iki ten. Praėjus dar 3-4 minutėms, atrašau, kad aš jau antrame aukšte ir man pavyko rasti tą restoraną. Jis bėga ten. Jis jau ten. Aš paklausiu, kur čia WC ir pasakau, kad einu ten. Jis vėl bėga iki WC.
Turbūt šias gaudynes buvo galima tęsti iki begalybės ir pažiūrėti, po keliasdešimtos minutės iniciatyvinis durnius būtų supratęs, kad jis yra maustomas, kad nėra jokios Agnės. Dar vyko labai įdomios futbolo rungtynės (kurių iniciatyvinis durnius nematė, nes lakstė ieškodamas Agnės), todėl nusprendžiau, kad jau gana ir parašiau jam, kad kitą kartą elgtųsi vyriškiau neversdamas moters derintis prie jo dienotvarkės ir galimybių, o gėles, kurių buvau prašiusi paliktų padavėjai, taip galėtų pirmą kartą šiandien padaryti kažką vyriško.
Kaip ir buvo galima tikėtis, iniciatyvinis durnelis, net nesuprato, kad nėra jokios Agnės ir dar bandė jai moralizuoti, mokyti. Dar sakė, kad tokio gero, kaip jis, Agnė neverta ir geresnio neras. VAU. Todėl nusiunčiau jam paklausyti Benny Hillo garso takelį įsivaizduojant save lakstant pirmyn ir atgal po prekybos centrą.
Susitikim Vingio parke?
Ir visi šie įspūdžiai ir įvykiai – per dvi pirmąsias dienas nuo anketos susikūrimo. Tik dvi dienos, o jau tiek reikalų. Ką būtų galima nuveikt ir kaip patrolinti bičus, nuostabiąja programėle pasinaudojus kiek ilgiau ir turint kokį nors bendrą tikslą visiems.
Taip kilo mintis surengti tinderinę vakarienę su 12 apaštalų. Kur 12 vyrukų, susirinktų vienoje vietoje, vienu metu, susitikti su viena ir ta pačia mergina, kurios realiai nėra, o esu aš, linksmai trolinantis tinderio princus, geriausius perliukus persiunčiantis keletui savo bičiulių. Dar reikėjo matyti kokios aistros užvirdavo, kai sutarus dėl pasimatymo aš užsimindavau, kad „dievinu gvazdikus“. Tai nebuvo nei joks reikalavimas ar nurodymas, bet vieni reagavo panašiai kaip tą būčiau padaręs aš, kiti taip nusistebėjo, kad atrodė jiems puokštelė gvazdikėlių yra tolygu žiedui su briliantu.
Taigi mintyse planą pradėjau dėlioti nuo lokacijos, kur galėtų susirinkti 12 tinderio princų su vienodomis puokštėmis gėlių ir iš karto nesuprastų visos klastos. Kelias minutes pagalvojus, virš galvos užsidegė lemputė – BINGO. Vingio parkas yra būtent ta vieta, kurios man reikia. Keli lauks prie estrados. Keli princai prie „Vingio istorijų“ jau turbūt tikėsis, kad pirmas pasimatymas bus labai tinderiškai sėkmingas ir bus istorijų papasakoti draugams. Dar keletas prie parkingo. Dar keletas prie Čiurlionio tilto. Žodžiu visi išsimėtę didelėje parko teritorijoje, paskutinę minutę gaus žinutę susitikti tiesiai prie Vingio istorijų.
Kadangi daugiausia bendravau su tais, kurie antru sakiniu kviečia kavos ir jiems dzin, geria Agnė kavą ar ne, didžiajai daliai tinderio princų parašiau, kad palengvinsiu jiems naštą ir sugalvosiu – ir ką veiksime, ir kur eisime ir t.t. Jeigu tinderis skleistų garsus, turbūt būčiau girdėjęs ovacijas ir aplodismentus kaip jiems patiko tokia moteriška iniciatyva.
Nusprendžiau su visais tinderio princais būti nepajudinamai griežta. Susitikimui man tinka tik viena diena – šeštadienis. Man tinka tik vienas laikas – 21:30. Man tinka tik viena vieta – Vingio parkas. Taigi visiškai be skrupulų nesileidau į derybas su tais, kurie sakė, jog bus išvykę, tą dieną jau turi reikalų, siūlė kitas vietas ir t.t. Atrašydavau kažką panašaus į: „Ok, ate. Kai būsi vyras ir galėsi nors kiek pasistengti dėl moters, parašyk“. Mano galva, tai turėjo būti signalas jiems, kad kažkas negerai ir reikėtų gerai pagalvoti, ar verta susitikinėti su tokia mergina. Bet ne.
Atsirado tokių, kurie pakeitė savo šeštadienio planus su draugais, atsirado toks veikėjas, kuris neišvažiavo į firmos balių ir t.t. Man net kiek pagailo jų, nes kaip gi čia moterims apsiverčia liežuvis sakyti, kad vyrai dėl jų visiškai nesistengia. Stengiasi. Ir dar kaip stengiasi. Aukoja net firmos balius (kur galbūt galėtų paeiti su Oksana iš buhalterijos ir nereikėtų vargintis su kažkokia Agne) ir kaip briedžiai per rują nesižvalgydami bėga per kelius ir sukelia autoavarijas, taip tinderio princai nežiūrėdami į nieką keitė savo planus ir ruošėsi į Vingio parką.
Prisipažinsiu, kad šis eksperimentas ir bendravimas su tinderio princais taip išvargino, kad kelis kartus pagalvojau, ar užteks jėgų ir kantrybės užbaigti viską iki galo.
Atėjus šeštadieniui su draugais pažiūrėjome futbolą ir pradėjome ruoštis į Vingio parką. Pats jaudinausi turbūt panašiai, kaip dauguma tinderio princų susiruošę į pirmąjį pasimatymą su Agne.
Mums jau apie pusę dešimtos bevažiuojant į Vingio parką pamatome pirmąjį veikėją, nešiną gvazdikų puokšte. BINGO. Nors ir iš dalies, bet planas pavyko, vyrukai renkasi. Privažiavus parkingą ten matosi keli įtartini tipai sėdintys savo automobiliuose. Išlipame į lauką ir susiskirstę į dvi grupeles pasukame į skirtingas Vingio parko puses.
Buvo labai dėkingas metas mano užmanymui – apsiniaukę, šaltoka, vėjuota. Tai žmonių vingio parke buvo tiek, kad buvo galima ant kokių trijų rankų pirštų suskaičiuoti. Ir ką mes matome – aplink estradą nuo Žvėryno pusės stoviniuoja arba suka ratus keli vyručiai veidus panardinę savo išmaniųjų telefonų ekranuose. Einame toliau. Prie „Vingio istorijų“ matome dar kelis vyrukus su puokštėmis.
Galvoju: pirma dalis plano įgyvendinta, pats metas visiems parašyti, jog eitų į „Vingio istorijas“ ir visi vienoje vietoje susipažintų. Atsidarau žinutes ir matau, jog keli tinderio princai patys suprato klastą ir klausia, ar aš čia surengiau masinį pasimatymą. Todėl su draugais dar smagiai pasijuokėme, kai kita kompanija girdėjo ir dviejų tinderio princų pokalbį: „Ar ir tu jos lauki ? Ji čia kažkur prie estrados turėtų ateiti“. Jie net nesuprato, kad buvo patrolinti…
Kaip ir kiekviena ilga istorija, manau, ir ši yra verta turėti apibendrinimą. Gal ne apibendrinimą, o kelis patarimus vyrukams.
Jeigu viskas, ką gebate parašyti yra „labas groži“ arba atsiųsti GIF’ą, žinokite jūs esate be proto originalūs ir būsite vienintelis bei išskirtinis. O realiai tai ne, statistikos tikslios nevedžiau, bet iš akies paskaičiavus taip (arba panašiai į tai) daro koks 70-75 proc. vyrukų tinderyje.
Jeigu sakote, kad jums nesiseka susirašinėti, bet tikinate, kad susitikus esate iškalbus kaip poetas ir be proto įdomus pašnekovas, bent jau man tai panašu į „Verslininko nuo nulio“ ir „Patrauklaus vyro“ pilstymus iš tuščio į kiaurą savuose video, kur jie pasakoja, kokią nerealią medžiagą ir turinį perteikia savo seminaruose.
Visiems iškrypėliams, norintiems, kad jiems „pasėdėtų ant veiduko“ ar panašių dalykų, manau, tam tinkamesnės svetainės su keletu X pavadinime. Mano draugių tokiais pasiūlymais negąsdinkite ir negaišinkite.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.