2001 m. Ispanijos karalystėje gimsta mano sūnus. Žinoma, mes, kaip Lietuvos piliečiai, suteikiame jam Lietuvos pilietybę. Jokiu paramų neprašome ir negauname, nes gyvenam
Ispanijoje.
2008 metais netenkame savo vyro – sūnaus tėvo. Kadangi esame Lietuvos piliečiai, pensiją dėl tėvo netekimo mums pradeda mokėti Lietuva. Šios dienos pinigais – 15 eurų per mėnesį.
Nesileisiu į smulkmenas, bet po kurio laiko, kai Lietuvoje perrašinėjami piliečiai, mes užrašomi kaip Ispanijoje gyvenantys emigrantai.
Viskas gerai, taip ir turi būti, juk negyvename Lietuvoje. Bet po kelių metų ateina laiškas, kad mano sūnus turi gražinti pinigus dėl tėvo netekimo, nes jis gyvena ne Lietuvoje. Ir čia aš su viskuo sutinku, mes pradedam grąžinti tuos pinigus.
Bet čia staigmena. Pagaliau mano sūnui, kuris yra gimęs, augęs ir iki šiol gyvenantis, besimokantis Ispanijoje, ateina šaukimas į kariuomenę!
Mielieji žmonės, į kokią kariuomenę? Juk Lietuva aiškiai parodė, kad esame nuo jos atskiri, o dabar vaiką, kuris kuria savo ateitį ten, kur visą gyvenimą ir gyvena, kviečia prisijungti prie kariuomenės?
Jei neprisistatai – iškelta byla ir bauda. Nejuokinga.
Man atrodo, mes jau mokam Lietuvai viską, ką kada nors buvome skolingi. Bet aš savo sūnaus tikrai neduosiu į kariuomenę šalies, kuriam jo prieš tai nereikėjo. Mums lieka viena išeitis – atsisakyti Lietuvos pilietybės? Gyvename Europos Sąjungoje, o supratimas kaip sovietmečiu...
***
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Verbavimo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Giedrė Kazlauskienė paaiškino, kad teisės ir pareigos Lietuvos piliečiui nepriklauso nuo gyvenamosios vietos.
„Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi konstitucines piliečio teises ir pareigas, tarp jų ir karo prievolę, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos. Vien tik išvykimas ar gyvenimas užsienio valstybėje neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų.
Karo prievolininkas privalo atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį arba nuotoliniu būdu pateikti reikalingus dokumentus, kuriais pagrindžiamos aplinkybės, dėl kurių tarnyba būtų atidedama arba atleidžiama nuo karo prievolės, taip pat kitus dokumentus ar informaciją.
Taip pat pažymėtina, jog karo prievolininkai (Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nėra atleisti nuo karo prievolės) išvykę gyventi į kitą užsienio valstybę ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, privalo nedelsdami informuoti Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį (kurio teritorijoje karo prievolininkas gyveno prieš išvykdamas) apie savo faktinę gyvenamąją vietą užsienyje ir kitą informaciją ryšiams palaikyti (elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris).
Ši informacija reikalinga susisiekti su karo prievolininkais paskelbus mobilizaciją ar šaukiant į privalomąją karo tarnybą.
Pranešimą apie savo faktinę gyvenamąją vietą užsienyje ir kitą informaciją ryšiams palaikyti kartu su nuskenuotu/nufotografuotu asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu (pasas ar asmens tapatybės kortelė) reikia nusiųsti Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioniniam padaliniui.
Karo prievolininkams, kurie neinformuoja apie savo faktinės gyvenamosios vietos ir kitos informacijos ryšiams palaikyti (elektroninio pašto adreso, telefono ryšio numerio) pasikeitimą, gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
O jeigu karo prievolininkas mokosi užsienyje, jam reikia pristatyti arba pateikti nuotoliniu būdu mokslo pažymą iš mokymosi įstaigos į jį šaukiantį Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį. Pateikus studijų pažymą, tarnyba jam bus atidėta.
O karo prievolininkams, kuriems dėl studijų aukštojoje mokykloje tarnyba bus atidėta, šaukimas yra pratęsiamas iki jiems sukaks 26 metai, bet ne ilgiau nei vienerius metus po studijų baigimo. Pabaigę studijas jaunuoliai vieną kartą turės galimybę patekti į šaukiamųjų sąrašus“, – paaiškino G. Kazlauskienė.