Esu iš kaimo. Tokio, kokie Lietuvoje, deja, nyksta ir jeigu nieko naujo neįvyks, jų nebeliks. Baigiau kaimo mokykla ir jau tada buvo sakoma, kad nieko iš mūsų, kaimiečių, nebus. Sakė, kad ir geri tie pažymiai, bet, lyginant su miestiečių pažymiais, nesiskaito.
Mano diplomas užsieniui tiko
Neturiu tikslios statistikos, kaip baigia kaimo mokiniai, tad atsakyti galiu tik savo pačios pavyzdžiu. Baigusi kaimo mokyklą, baigiau ir universitetą Lietuvoje. Studijavau tiksliuosius mokslus. Neradusi darbo (net ir sekretorės, tokie buvo laikai), išvažiavau į užsienį.
Ten buvo mano diplomu ir pasirinkta specialybe labai stebimasi, nes fiziką ir matematiką vienu metu studijuoti yra laikoma labai sudėtingu dalyku net užsienyje. O aš, kaimietė, vat sugebėjau.
Užsienyje baigiau antrą universitetą, šį kartą – netgi elitinį, į kurį patekti reikia gerų žinių. Baigiau jį – ar dar bereikia sakyti – labai gerai. Dirbu darbą, kuris šiuo metu labai paklausus, tad nenuostabu, kad uždirbu daugiau nei Lietuvos Respublikos prezidentas.
Nenustebsite, kad gyvenu užsienyje. Nors mano specialybe Lietuvoje ir labai reikalinga, bet atlyginimas, kurį aš už tą patį darbą gaučiau Tėvynėje, neleistų gyventi padoriai. Ką jau kalbėti apie atostogas ar nuosavą stogą virš galvos.
Mokymas plius juodas darbas
Dar vienas labai svarbus dalykas. Esu paprastų kaimiečių vaikas. Mano tėvai niekada negalėjo sau leisti pasamdyti nei korepetitorių, nei taip svajoto muzikos mokytojo. Viską, ką turiu, pasiekiau savo galva ir juodu darbu.
O svarbiausia, visada galėjau remtis tomis žiniomis, kurias gavau kaimo mokykloje. Svarbiausi žmonės, kurių pavyzdžiu dar ir šiandien gyvenu, yra būtent tos kaimo mokyklos mokytojai.
Taip, kaimo mokyklos galbūt yra nepelningos, taip, gal brangios. Bet atėmę mokyklą iš kaimo, kaimą jūs pasmerksite mirčiai. Galiu kalbėti tik remdamasi savo patirtimi ir žiniomis, bet tokio kaimo naikinimo, koks vyksta Lietuvoje, negalima palyginti nė su viena užsienio valstybe. Priešingai: turtingos valstybės, tokios kaip Šveicarija, investuoja labai daug į kaimo palaikymą.
Svarbiausia – darbą mylintys mokytojai
Nėra svarbu, ar ta mokykla kaime, ar mieste, nėra svarbu, ar joje 100, ar 1000 vaiku. Vienintelis svarbus dalykas yra mokytoju kompetencija ir jų motyvacija. Mano vaikai lanko kaimo mokyklą užsienyje ir aš negaliu atsistebėti, kad 4 metų vaikas jau pažįsta raides, moka skaičiuoti, o aš niekada jam to nerodžiau!
Jis eina į pradinę klasę, kur 35 vaikai nuo 3 iki 6 metų amžiaus ir tik dvi mokytojos, o priemonės – pačios paprasčiausios, tačiau pritaikytos vaikų suvokimui, jų smegenų išsivystymo lygiui.
Užduotys padarytos pačių mokytojų, remiantis per daugelį metų surinkta patirtimi. Teko galimybe lankytis vienoje pamokoje. Sėdi trys keturmečiai ir diskutuoja, kaip atrodo raidė G, ir kiek tokių raidžių žodyje, tarkime, „papūga“, o mokytoja stovi šalia ir tyliai tyliai stebi...
As nesu vunderkindas, nei mano vaikai nėra. Tik man, kaimo vaikui, pasisekė, kad mokytojai mylėjo savo darbą. Nežinau, ar atsakiau į Jūsų klausimą, bet tikuosi, mano mintys bent jau paskatino apsvarstyti atsakingiau.