Ir ką aš išgirdau:
1. Kad nesvarbu, kad lietuviai palieka Lietuvą. Juk nuo to nėra blogiau. Jie siunčia pinigus;
2. Kad išvažiuoja, kurie nesistengia. Tie, kurie išbuvę daugiau nei metus darbo biržoje. Tie, kurie neišsilavinę;
3. Kad jie ir liks lietuviais, nesvarbu kur gyvens;
4. Kad emigrantai nebalsuoja Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose, nes nepasitiki ambasada, kokie yra nepilietiški Lietuvos atžvilgiu;
5 ir t.t. ir t.t.
Žiūrėjau tą laidą ir galvojau, kur Lietuva eina, į kurią pusę, jei sėdi žmonės, kurie dalyvavo ar tebedalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime, ir nesamprotauja. Nesigaudo, kas vyksta paprastų žmonių gyvenime.
Pirmiausia, daugelis išvažiavo ne dėl gero gyvenimo finansine prasme, kita dalis dėl Lietuvoje vyraujančios nepagarbos vienas kitam, institucijų požiūrio į paprastą žmogų, mokyklose – mokytojų požiūrio į vaikus, kai svarbu koks tėvelių piniginės dydis, užimamos pareigos ir t.t.
Aš esu įgijusi aukštąjį išsilavinimą. Turėjau beveik 10 metų patirties darbo srityje. Darbą nebuvo sunku rasti. Man net išgyvenus metus laiko Didžiojoje Britanijoje buvusi mano darbdavė siūlė grupės vadovės pareigas jos vadovaujamoje įmonėje. Bet kas iš to?
Beveik visus metus Lietuvoje dirbau mėgstamą darbą, bet nuo to sotus nebūsi. Vyras vienas neišlaikys šeimos. Taip pat buvo keletas tokių savininkų, iš kurių su grasinimais reikėjo atsiimti savo atlyginimą. Juk ne išmaldos prašiau, o sutarto atlyginimo. Kas tai per požiūris į žmogų?
Buvo mintis laidoje pasakyta, kad kurtume kažką savo. Taip. Mes bandėm. Galima kažkiek užsidirbti. Bet komisijos ir kiti tikrintojai... Ateina, atlieka patikrinimą dėl skundo. Nieko blogo neranda. Tad paprašai paaiškinti, kas paskundė. Sako: neturim teisės. Prasibrovus iki vadovo, sužinai, kad tokio skundo neturi jie.
Pradedi veiklą, moki mokesčius, bet, neduok Dieve, kas nors tau nutiks su sveikata. Būna, valstybė ne tik kad tavęs neparems, bet dar ir gulėdamas lovoje po traumos turėsi spėti susimokėti mokesčius, kad neaugtų delspinigiai, kad suteiktų gydymą...
Apie likimą Lietuvos piliečiais.
Aš paskaitau įvairiose grupėse lietuvių diskusijas ir drįstu abejoti dėl visų likimo Lietuvos piliečiais. Pastaruoju metu, kai Didžioji Britanija kalba apie referendumą dėl Europos Sąjungos, vis daugiau lietuvių rūpinasi, kaip gauti Didžiosios Britanijos pilietybę. Aišku, ne visiems pavyks, bet, manau, sumažės Lietuvos Respublikos piliečių dar ir todėl, kad negalima turėti dvigubos pilietybės. Taip taip, lietuviais jie vis tiek liks. Bet lietuviais, ne Lietuvos Respublikos piliečiais. Ar kam tai rūpi?
Apie pilietiškumą.
Legaliai išvykę lietuviai į kitą šalį ir deklaravę toje šalyje gyvenamąją vietą nebeturi teisės balsuoti Lietuvos rinkimuose. Jie balsuoja gyvenamoje šalyje vykstančiuose rinkimuose. Tai apie kokį pilietiškumą kalbate, mieli politikai? Taip, yra tokių, kurie nenurodę, kad yra išvykę iš Lietuvos, bet koks turi būti pilietiškas, kad, pavyzdžiui, iš kokios Škotijos vyktum balsuoti į Lietuvos ambasadą Londone?
Apie pinigų siuntimą
Taip taip, daugelis siunčia pinigus į Lietuvą dar likusiems artimiesiems. O ar tai gerai? Turbūt Lietuvoje likusiems sunku išgyventi be paramos? Daugelis grįžta atostogų ir taip leidžia pinigus. Bet ar Lietuvai reikia tik pinigų? Ar nėra svarbu, kad užsienyje gimę arba užaugę lietuviai (nebūtinai Lietuvos Respublikos piliečiai) nežinos normaliai istorijos, dainų, papročių, kalbės su akcentu, arba visai nekalbės lietuviškai? Tėveliai pamoko kiek gali ir dainelių ir istorijos, papročių laikosi, bet kai aplinka, draugai yra kitų šalių piliečiai, kai supa kitos tradicijos, tai nėra tas pats kaip Lietuvoje.
Mane „užmuša“ toks požiūris, nepagarba žmogui. Sako mums – Jūs ne patriotai, tinginiai ir t.t. Bet tie tinginiai, kai pildo Lietuvos biudžetą, tai liuks!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Uždarbiaujate svetur? Norite pasidalinti savo patirtimi? Papasakoti, su kokiomis problemomis susiduriate? Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: