Buvo mano gimtadienis, ypatingai didelės šventės neplanavau, tiesiog norėjau praleisti vakarą su artimiausiais žmonėmis. Draugauju su vaikinu daugiau nei metus, ir labai apsidžiaugiau, kad gimtadienio dieną pabūsime kartu. Žinoma, slapta tikėjausi, kad jis mane gražiai pasveikins. Ne dovanos dydyje esmė – labiau buvo smalsu sužinoti, kaip mane pažįsta mano antroji pusė. Vienu žodžiu, tikėjausi asmeniškos dovanos. Gauti tai, kas man patinka ar kuo domiuosi, o gal kažką romantiško.
Na, atėjo ta gimtadienio diena. Susiruošiau į pasimatymą su saviškiu. Iš pradžių turėjome pabūti dviese, o jau vėliau keliauti į numatytą šventės vietą, kur mūsų laukti turėjo dar keli bičiuliai.
Kai paskambino į duris, nulėkiau jų atidaryti. Mano draugas laukė su gėlėmis ir dovanų maišeliu. Labai nudžiugau, puoliau išpakuoti dovanos. Bet tai, ką pamačiau išpakavusi dovaną, mane lengvai sutrikdė, tiksliau – nuliūdino. Tai buvo... keptuvė. Iš pradžių pagalvojau, kad tai – koks nevykęs bajeriukas, kurio nesuprantu. Tiesiog mandagiai padėkojau ir tiek. O tada prasidėjo visas smagumas...
Mano draugas tiesiog užsiplieskė pykčiu. Jis pradėjo rėkti, kad man nepatinka jo dovanota dovana, kad nevertinu jo pastangų mane pradžiuginti. Pradžiuginti? Rimtai? Aš – ne kokia mamytė, tetulė ar močiutė, kuri džiaugtųsi iš mylimojo gavusi keptuvę. Tiesa pasakius, neįsivaizduoju, kuri moteris džiaugtųsi gavusi dovanų keptuvę. Tuo labiau, gaminimas net nėra mano mėgstamas užsiėmimas. Tačiau padėkojau už dovaną ir tiek. Pasirodo, mylimasis užpyko, nes tikėjosi mano šokinėjimo iki lubų, gavus tokia „neapsakomai nuostabią“ dovaną.
Kilo baisus konfliktas, jis man prišnekėjo tiek baisių dalykų, kad dar iki dabar negaliu atsigauti. Aš apsiverkiau, gimtadienio diena buvo visa sugadinta. Visą mūsų, turėjusį būti gražiu, pasimatymą praverkiau, visa ištinusi turėjau eiti švęsti. Žinoma, jo atsiprašiau, kad nesidžiaugiau, tiesiog tikėjausi kažko labiau asmeniško nei keptuvė. Jis visą vakarą buvo labai įsižeidęs, o kai draugės paklausė, ką gavau iš jo dovanų, nesulaikiau ašarų, nes prisiminiau jo reakciją ir konfliktą.
Taip ta diena ir baigėsi: susipykus, nusiverkus, ir su niekam nereikalingu daiktu. Esu sutrikusi, nes vis galvoju, kad tokia reakcija dėl dovanos nėra normalu. Taip, suprantu, tikėjosi mano kitokio požiūrio, bet sukelti konfliktą, kad man nepatiko dovana – išties keista. Jei kas ir turėtų pykti – tai aš, nes jaunai merginai vyriškis padovanojo kažkokį virtuvės rakandą. Gėda ir prieš draugus, ir prieš tėvus, kad visą savo gimtadienio šventę buvau ištinusi nuo ašarų, mat nepagyriau vaikino už nesąmones. Tai buvo pati blogiausia mano gauta dovana gyvenime ir pats bjauriausias vakaras.
Patarimas vyrams. Būkit geri, jau geriau apsiribokit su gėlėmis ir kokiu dovanų kuponų kosmetikos parduotuvėje, nei nupirkti savo moteriai nereikalingą daiktą, kuris labiau tiktų dovanoti savo mamoms ar močiutėms. Jei nesulaukiat reakcijos tokios, kad šokinėtų iš džiaugsmo iki lubų, neverta pykti ant merginos – didelis šansas, kad patys dėl to esat kalti. Bent aš taip manau.