Trumpa įžanga į istorijos pradžią. Esu keturiasdešimtmetė, trijų vaikų mama ir šiuo metu laukiuosi ketvirto vaikučio. Galiu pasigirti ne tik didele šeima, bet ir nemažu darbo stažu, gana sėkminga karjera. O ji prasidėjo tarsi pasakoje – nuo valytojos darbo ligoninėje, aš šluotos ėmiausi dar būdama šešiolikmetė. Ligoninėje dirbo ir mano mama, taigi šį darbą, galima sakyti, gavau per „blatą“, nes reikėjo prisidėti prie vargingos šeimos išlaikymo. Tačiau prasti, bet nepaprasti darbai mane vijo link didesnių siekių, po truputėlį radau dar vieną uždarbiavimo būdą – būdama kūrybinga asmenybe netrukau įsidarbinti Lietuvos radijuje. Geri buvo laikai. Parengi reportažą ar laidą, gauni man tuo metu pinigus. Jų visiškai užteko ne tik moksleiviškoms išlaidoms, bet ir išleistuvių vakarui. Čia pasakoju norėdama paaiškinti, kad nuo tokių metų pradėjau įvairią savo darbinę karjerą.
Vėliau darbų buvo visokių. Tiksliai dabar nepaskaičiuosiu, bet apie aštuonerius metus dirbau pedagoginį darbą, taip pat apie penkiolika metų dirbau įvairiose žiniasklaidos kanaluose pagal autorines ir kitas darbo sutartis. Nuo darbo žiniasklaidoje, galima sakyti, pavargau ir išėjusi auginti trečiojo vaiko supratau, kad laikas keisti darbo sritį. Darbo pobūdį skatino keisti ir tai, kad gavau tikrai ne tokius atlyginimo pasiūlymus, už kuriuos galėčiau išlaikyti šeimą.
Ieškojau naujų galimybių. Kaip padorus pilietis registravausi į darbo biržą ir dėliojausi ką čia man gyvenime daryti toliau. Tiesa, iš darbo biržos gavau pasiūlymą dirbti UAB „Pūkas“. Bet į darbo pokalbį nenuėjau, ne tik dėl to, dėl ko šiandien ponas Kęstutis Pūkas turi nemalonumų. Mačiau save kitose srityse. Juk buvau trijų vaikų mama ir visada mąsčiau, kad parduotas mano laikas į šeimą turi atnešti pinigus. Kitaip labiau apsimoka užsiimti namų ruoša, gaminti valgį ir ruošti su vaikais pamokas.
Nusprendžiau įsteigti savo bendrovę, pati sau sukūriau darbo vietą, mokėjau mokesčius, investavau į šią bendrovę savo pinigus. Bet gyvenimas nestovi vietoje. Vėlyva sako motinystė, bet aš ja labai džiaugiausi. Sulaukusi kaip dera trisdešimtos nėštumo savaitės, gavusi iš gydytojos naująjį elektroninį nėštumo ir gimdymo pažymėjimą, išėjau nėštumo ir gimdymo atostogų. Užpildžiau visus reikiamus dokumentus, kiek užmečiau akį, galvojau, kad turėčiau gauti minimalias išmokas. Aišku, kad nenudžiugino, bet nelabai galėjau ko ir tikėtis, nes atlyginimo dirbtinai, kaip sakoma, neišpūčiau, daug mokėti nebuvo iš ko, o ir dirbdama nepersistengiau, nes namuose vis dėlto augo trys vaikai. Pagalvojau, kaip nors išsisuksim.
Minimali nėštumo ir gimdymo pašalpa – apie 150 eurų mėnesiui. Aišku, dar yra vaikų tėčio atlyginimas, kitos pajamos. Man galvoje netilptų, kaip už tokią sumą pragyventi vienai mamai su vienu vaiku, kad ir iki metukų. Visi žinome, kad jei vaikas susirgs, tai vien vaistai kainuos apie pusę šios sumos. O kur dar sauskelnės, maistas, išlaidos kitiems vaikams. Na, bet galvojau, kad motinos išaugino vaikų pulkus ir pokariu, išsisuksim. Tačiau jau kitą dieną gaunu atsakymą iš „Sodros“, kad man jokios išmokos nepriklauso, nes per pastaruosius 24 mėnesius esu išdirbusi tik 11 mėnesių ir 11 dienų, o norint gauti išmokas reikia būti išdirbus 12 mėnesių.
Vadinasi, esu pilietė, auginanti savyje ketvirtą žmogų šaliai, turinti iš viso gal dvidešimties metų darbo stažą, pastaruoju metu dariau viską, kad sukurčiau sau darbo vietą, investavau savo pinigus, mokėjau mokesčius, o tokią gyvenimo akimirką jokios socialinio draudimo garantijos man nepriklauso. Nėštumo ir gimdymo išmokos priklauso studentėms, rezidentėms, jaunoms iki 26 metų mamoms. O mano išdirbtas bendras stažas nubraukiamas lengva ranka, tarsi jo visiškai nebūtų buvę. Nepaisant pastarųjų metų visada uždirbau neblogai ir pati pagal sumokamus mokesčius išlaikiau ne vieną nėščią moterį, nes mano atlyginimas ne visada buvo minimalus. Juk galiausiai, kad ir neišdirbau tų trūkstamų dvidešimties dienų išmokai gauti, auginau tris vaikus, neveltėdžiavau. Ir negavau jokių paramų, pašalpų ar panašiai.
Sakykite, kam tada kelti klausimą apie mažą gimstamumą šalyje? O man už ką dabar auginti ketvirtą vaiką? Nuolatos rėkti ant vyro, kad mažai pinigų? Nuolatos kitiems vaikams kartoti, kad valykitės dantis, nes negalime sau leisti odontologo? Nenorėkite į ekskursijas, nenorėkite žaislų, nenorėkit į baseiną ar nenorėkite naujų flomasterių?
Gavusi tokį atsakymą iš „Sodros“, žinokit, neišlaikiau, apsiverkiau. Nėštumo metu visos mes esam jautresnės. Neslėpsiu. Tikrai nesame ta šeima, kur tie vargani šeši šimtai eurų keturiems mėnesiams yra visi šeimos pragyvenimo pinigai. Mane ašaros apėmė iš to beviltiškumo, iš galima sakyti viešo įžeidimo ir pasišaipymo. Kam tada gydytojai turėjau pasakyti, kur dirbu, ji gaišo laiką pildydama dokumentus, aš gaišau laiką rašydama prašymus. Ar kurdami valstybines sistemas negalime įdiegti mygtuko, kuris jau gydytojos kabinete moteriai parodytų jos situaciją „Sodroje“? Juk aš jaučiausi puikiai, ir laisvai galėjau išeiti nėštumo atostogų mėnesiu vėliau. Tuomet turbūt būčiau gavusi tuos grašius. Ką daryti moterims, kurioms šie pinigai – visas pragyvenimo šaltinis? Kodėl normali dirbanti moteriškė, netekusi šių pinigų turi kaip kokia socialinė atmata kreiptis dėl pašalpų per savivaldybių socialinius skyrius? Ką iš Lietuvos pavogė nėščia, gimdyti besiruošianti moteris? Šešis šimtus eurų?
Paskui svarstome, kodėl negimdo vaikų. Kodėl gimdo tik tie, kuriems socialinė pašalpa ir sumušto vaiko neįgalumo pinigai lobis?
Kiek teko sužinoti, dar yra vienkartinė išmoka nėščiai moteriai. Na, kurios aš galėčiau kreiptis į socialinį skyrių. Žinote, kokio ji dydžio? 76 eurai. Suprantu, kad Seimo nariai po vaikiškų daiktelių parduotuves nevaikšto ir jiems sunku susivokti kainose, tai ponai, susirinkite kokios nors e-parduotuvės tinklapyje peržvelkite kūdikių maisto, drabužėlių, padėvėtų vežimėlių kainas. Paskui gal suprasite mamas, kurios sumeta vaikus į šulinius. Jos nemoka iš tokių pinigų pragyventi, jas apima neviltis ir vargšės nusiperka tik tai kas išeina už tuos 76 eurus, pigaus alkoholio. Dauguma smerkiate, oi, kaip ji taip galėjo. O man labai gaila tų mamų, kurios nesugeba atsilaikyti.
Žinote, aš rytoj grįšiu į darbą savo įmonėje. Juk gyventi reikės. Gimdysiu darbe. Save guosiu, kad mes, moterys, esame stiprios. Nors iš tikrųjų norėsis gulėti ramiai padėjus pilvuką. Norėsis jaustis tikrai gera, daug sugebančia mama.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI kreipėsi į „Sodrą“, kurios atstovai nurodė, kad moters atveju ji gavo neigiamą atsakymą dėl motinystės išmokos, tačiau gali būti, kad ji yra tinkama pretendentė vaiko priežiūros išmokai gauti.
„Valstybinis socialinis draudimas, kaip ir bet kuris kitas draudimas (automobilių, turto, gyvybės), numato tam tikras sąlygas ir reikalavimus, kuriuos nuolat primename ir raginame gyventojus domėtis. Draudimo stažo reikalavimas – vienas iš jų. Iš tiesų, kaip tai numato Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, norėdama gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmoką moteris turi turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per pastaruosius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos ar atitinkamai pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos. Atkreipiame dėmesį, kad šis stažo reikalavimas taikomas kalbant apie dvi skirtingas išmokas – motinystės ir vaiko priežiūros – ir gali būti atvejų, kai vienos iš jų moteris negali gauti, o kitą – gali gauti“, – nurodoma „Sodros“ komentare.
Nors kaip rašė moteris, ji gavo neigiamą išvadą dėl motinystės išmokos skyrimo, nes nėra sukaupusi reikalaujamo šio draudimo stažo ir jai negali būti skiriama išmoka, pasak „Sodros“ specialistų, šiai moteriai, jei ji atitiktų keliamus reikalavimus, galėtų būti skiriama ir mokama vaiko priežiūros išmoka.
„Neturėdami konkrečių duomenų negalime vienareikšmiai komentuoti laiško autorės situacijos, todėl dėl galimybės nutraukti gimdymo atostogas ir dirbti trūkstamas iki reikalaujamo motinystės socialinio draudimo stažo dienas ir taip įgyti teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, raginame pasikonsultuoti su „Sodros“ specialistais. Klientų patogumui tam net nebūtina vykti į teritorinį „Sodros“ skyrių – asmeninė informacija žmogui apie jį patį gali būti teikiama ir telefonu, tik žmogus turi pasinaudoti vienu iš trijų atpažinimo būdų, kurie aprašyti „Sodros“ svetainėje http://sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/sodros-informacijos-centras Pasitarti būtina dėl to, kad skirtingoms išmokoms apskaičiuoti, priklausomai nuo jų skyrimo dienos, imami ne tie patys 24 mėn. laikotarpiai, per kuriuos, kaip numatyta įstatymu, būtina sukaupti bent 12 mėn. motinystės draudimo stažą“, – nurodoma komentare.
Pasak specialistų, jeigu moteris negavo motinystės išmokos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, vaiko priežiūros išmoka jai gali būti skiriama nuo vaiko gimimo dienos (vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu), jeigu iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos bus įgijusi reikalaujamą motinystės socialinio draudimo stažą. Kitu atveju, jei moteris buvo išėjusi nėštumo ir gimdymo atostogų ir gavo motinystės išmoką, vaiko priežiūros išmoka mokama nuo minėtų atostogų pabaigos.
„Atkreipiame dėmesį, kad „Sodros“ specialistai vadovaujasi teisės aktais ir negali jų laisvai interpretuoti. Apgailestaujame dėl susiklosčiusios situacijos ir dar kartą visus raginame domėtis draudimo sąlygomis ir nesusidurti su panašiais netikėtumais“, – sakė specialistai, nurodę, kad visa aktuali informacija apie valstybinį socialinį draudimą yra pateikiama „Sodros“ interneto svetainėje www.sodra.lt, ją galima sužinoti visoje Lietuvoje esančiuose „Sodros“ klientų priimamuosiuose, taip pat aktualų klausimą galima užduoti paskambinus į „Sodros“ informacijos centrą tel. 1883.
Pasak atstovų, „Sodra“ rūpinasi būtent žmonių socialiniu draudimu – renka nustatyto dydžio įmokas ir užtikrina, kad priklausančios socialinio draudimo išmokos pasiektų žmogų, o paramą gyventojams teikia savivaldybės, todėl tai, kad žmogus negali gauti socialinio draudimo išmokos iš „Sodros“, tikrai nereiškia, kad valstybė jo neparems.
„Šiuo konkrečiu atveju rekomenduojame kreiptis į savivaldybę ir sužinoti apie paramos galimybes. Kaip tai numato Išmokų vaikams įstatymas, kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka (418 eurų). Šis įstatymas taip pat numato ir paramą nėščiai moteriai, neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos – likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, jai skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka (76 Eur). Taip pat nuo šių metų vaikus auginančioms šeimoms mokami vaiko pinigai, auginant tris ir daugiau vaikų – šeimos pajamos nėra vertinamos: nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, nuo 2 iki 18 metų yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Daugiau apie savivaldybės teikiamą paramą raginame domėtis savivaldybėje“, – paaiškinama komentare.