Pripažinkim, vien gražūs ir didūs žmonės sukasi aplink pilietiškumą. Tačiau turime ir pripažinti, kad pilietiškumas dažniausiai įvairiomis formomis turi tiesiog kasdienį pavidalą. Juk nerėksime niekam į veidą, kaip mylime šalį, kokie pilietiški mes esam diena iš dienos.
Pilietiškumas prasideda čia – parduotuvės eilėje, renginiuose, kelyje į darbą, mokyklą, universitetą, galų gale nuo šypsenos kaimynui ar kelių centų benamiui. Supratingumas, pagalba, šypsena – visi prieskoniai ir produktai piliečiui kasdienybėje. Tačiau šie elementai dažnai dingsta, o tiksliau yra neįsivaizduojami daugiabučių automobilių aikštelėse.
Ne vienas turime, ką paburbėti šia tema. Šypsena kyla, o šio teksto reikšmė artėja nenumaldomai prie esmės. Aikštelės ypatingai mažos, lyginant su automobilių skaičiumi. Automobiliai statomi ant kelio, skirto pėstiesiems, ant žaliųjų zonų ar paprasčiausiai užstatomi kitos transporto priemonės, kad vairuotojas kuo greičiau grįžtų namo ir nevargintų sau galvos.
Kiekvienas „einame“ už save, bet šio teksto esmė paprasta – išnaršius visas įmanomas savo kiemo, kaimynų kiemo ir kaimynų kaimynų kiemo vietas naktį aš lengva ranka, sugrįžusi į savo kiemą, nenorėdama palikti transporto ant žaliosios zonos, automobilį pastačiau, užstatydama kitą, o tam, kad ramiau užmigčiau, parašiau kelis lapelius su savo telefono numeriu ir padėjau matomoje vietoje.
Jau nieko nenustebinsiu tolimesniu siužetu – rytas, rėkianti moteris, besišlaistanti grasinimais, kad vėluoja į darbą, kad aš kentėsiu, kad nufotografavo mano automobilį visais įmanomais rakursais.
Vakarėlis prasidėjo, žinoma, nuo policijos skambučio, dėl skundo kaimynės, kuriai kadaise, iškritus pirkinių maišui, aš padėjau surinkti produktus ir atidaryti duris. Ir koks aš nuostabus žmogus, galite pagalvoti, taip?
Nesu aš nuostabus, o ir nestatau savęs į aukos vietą, juk šį kartą tapau pažeidėja, bet esu gana pilietiškas žmogus, kuris stengiasi padėti, nusišypsoti ir galų gale atsitikus nenumatytai situacijai rasti kompromisą, naudojant gana populiarų, tačiau dažnai pamirštamą dialogą, pokalbį, o ne skerdynių imitacijas. Skiedalai? Palaukite, užstatysiu Jums automobilį.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti savo patirtimi? Papasakoti istoriją? Jūsų istorijų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt, Jas taip pat galite išdėstyti žemiau: