Pirmiausia apėmė džiaugsmo stadija. Vėl visi kartu, giminės, draugai ir artimieji. Mus vėl skiria, tik keli šimtai, vietoj tūkstančių kilometrų. Bet džiaugsmas truko neilgai. Ir vėl pradedu gailėtis, kad sugrįžau.
Kiek atsimenu, Lietuvoje situacija visiškai nesikeičia. Per kelias dešimtis metų, pasikeitė ne vienas Prezidentas, ne vienas Seimo narys, ministras, kitų institucijų, prisidedančių prie šalies gerovės/negerovės, tarnautojai, tačiau... kiek žingsnių į priekį mes visi paėjome?
Ir tegu kaltina žmonės vieni kitus, renkančius ir išrinktuosius. Visi žino, visi mato, bet niekas nesikeičia. Laimi turtingiausieji.
Tiek daug institucijų, tiek daug įstatymų, atrodo visiems gyvenimo atvejams, bet ar veikia sistema?
Pavargau kovoti ir įrodinėti savo teises, pavargau skambinti visais varpais, matydama, kad niekas jų skambesio negirdi.
Ir nors likusieji Lietuvoje smerkia emigrantus, patys vis bumba ir bumba ant Lietuvos. Ne Lietuva tokia, lietuviai tokie.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
O kaip tau sekasi gyventi Lietuvoje, grįžus iš emigracijos? Papasakok ir siųsk savo istoriją el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vėl Lietuvoje“.