Tačiau akivaizdu, kad, planuojant ir tiesiant tą aplinkkelį, visiškai nebuvo pagalvota apie sklindančio triukšmo žalą šalia esančių tūkstančių gyventojų sveikatai – nėra jokių aplinkkelio triukšmo apsauginių sienų, kurios paprastai įrengtos visoje Europoje, jeigu tik yra bent dviejų vienos krypties eismo juostų kelias šalia miesto, o ypač ant tiltų bei viadukų, kur triukšmo apsauga įrengta net ir miestų teritorijoje. Tai patvirtins kiekvienas, kuriam teko lankytis Vakarų Europoje.
Deja, Vilniuje bent jau Lazdynų, Bukčių, Lazdynėlių, Gudelių, Pilaitės ir kt. mikrorajonų gyventojai tapo įkaitais transporto triukšmo, kuris iš 6 eismo juostų (ypač nuo tilto per Nerį) sklinda tiek dieną, tiek naktį – nebegelbėja net aplinkinių medžių lapai, šiek tiek sugeriantys tą triukšmą, jau nekalbant apie rudenio, žiemos ir ankstyvo pavasario sezonus.
Tuo pat metu vis dažniau medikų yra raginama eiti į gamtą, mėgautis grynu oru, vėdinti patalpas atidarant langus ir pan., tačiau minėtų mikrorajonų gyventojams tenka langus uždarinėti, Bukčių miške pilnaverčio poilsio žmonėms nebėra dėl kartais nebeįmanomo transporto triukšmo, kurį skleidžia, ne paslaptis, 100 km/h ir greičiau NUOLAT važiuojantis tiek lengvasis, tiek sunkusis transportas keturiomis ir šešiomis transporto juostomis. O juk lauke dažniausiai būna vaikai, ir ypač atostogų metu...
Taigi kyla klausimas, kur, rengiant kelių plėtros planus, buvo miesto Visuomenės sveikatos centro specialistai ir žymieji architektai, kurie ir toliau lengva ranka tvirtina naujus kelių ir daugiabučių projektus minėtuose rajonuose neatsižvelgdami į neigiamą poveikį žmonių sveikatai, o nekilnojamojo turto vystytojai/pardavėjai kaip pagrindinį savo objektų privalumą vardina gamtos apsuptį atitinkamai keldami kainas.
Tačiau, patikėkite, ta gamtos apsuptimi jau nebeįmanoma mėgautis, nes tas triukšmas užgožia bet ką, jau nekalbant apie triukšmo žalą visų aplinkinių tūkstančių gyventojų sveikatai.
Žinoma, tie architektai pasakys savo jau standartine tapusią frazę – „Nori ramybės – važiuok į kaimą“, tačiau kažkodėl kitų Europos miestų specialistai bei valdžia taip negalvoja ir stengiasi maksimaliai apsaugoti miestiečių ramybę bei sveikatą. Argumentu galėtų būti ir tai, kad net ties Žiežmariais kaip tik šiuo metu įrenginėjama apsauga nuo kelio triukšmo, nors ten yra tik 4 eismo juostos, o Vilniaus atveju – šešios eismo juostos ir nepalyginamai daugiau gyventojų...
Tad, kol dar yra galimybė pasinaudoti finansine Europos parama, gal galėtų Vilniaus miesto savivaldybė pasirūpinti tūkstančiais savo miestiečių bei įrengti atitinkamas apsaugas/sienas nuo transporto keliamo triukšmo. Tuo padėtų ir paskutiniu metu ypatingu prioritetu laikomiems dviratininkams, kurių takas kaip tik naujai įrenginėjamas šalia aplinkkelio, vedančio Gariūnų link.
Tūkstančių gyventojų vardu iš anksto dėkoju už bet kokią savivaldybės reakciją į šią problemą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Komentuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto direktorius Virginijus Pauža
Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio I, II, III etapų projektai parengti pagal 2005 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą Teritorijos prie Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės trasos detalųjį planą. Rengiant šį planą buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, kurio ataskaitai pritarė Vilniaus Visuomenės sveikatos centras.
Jau ruošiant aplinkkelio etapų projektus buvo atlikti pakartotini triukšmo ir oro taršos skaičiavimai ir pagal gautus rezultatus numatytos triukšmą mažinančios priemonės: langų keitimas, tunelio statyba ties Gudeliais, pylimai bei teritorijos apželdinimas.
Tiesiant aplinkkelį nuo Lazdynų tilto iki L. Asanavičiūtės gatvės ir nuo Ozo g. iki Ukmergės g., projektuose numatytos priemonės buvo įgyvendintos.
Tačiau patvirtintoje Vilniaus miesto savivaldybės 2014 – 2018 m. triukšmo kartografavimo, prevencijos ir mažinimo programoje yra atliktas teritorijų, veikiamų viršnorminio triukšmo lygio nuo autotransporto, skirstymas pagal triukšmo lygį ir kiekviena kategorija suskirstyta pagal triukšmo prevencijos poreikio prioritetus, gatves ir pastatus priskiriant konkrečiai kategorijai.
Remiantis 2012 m. triukšmo kartografavimo duomeninimis, 2011 m. 74,800 tūkstančiai vilniečių nakties metu buvo veikiami viršnorminiu 55 decibelų triukšmu.
Vilniaus savivaldybė pagal turimas lėšas vykdo numatytas priemones. Deja, finansinių galimybių įgyvendinti visus triukšmo mažinimo poreikius savivaldybė neturi. Todėl suteikiamas prioritetas pažeidžiamiausioms teritorijoms.
2017 - 2018 m. bus pastatyta triukšmą mažinanti sienutė Geležinio Vilko gatvėje ties Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla ir mokyklos bendrabučiu. Tačiau transporto keliamo triukšmo mažinimo priemonės yra ne tik jos, bet ir asfalbetonio dangos naudojimas, pylimų įrengimas, eismo reguliavimas, teritorijos apželdinimas ir užstatymas.
Šiuo metu vykdomas sukeliamo triukšmo duomenų tikslinimas, kurio metu bus vertinama Vilniaus vakarinio aplinkkelio įtaka aplinkinėms teritorijoms ir rengiama nauja Triukšmo kartogarafavimo, prevencijos ir mažinimo programa.