Visą gyvenimą buvau labai neblogo sudėjimo, tačiau pastaruoju metu svoris pradėjo itin sparčiai augti, nepaisant to, kad reguliariai mankštinuosi, o ir maistą prižiūriu, įprastai valgau net mažiau nei, pavyzdžiui, mano draugės. Tačiau niekas nepadeda atsikratyti nepageidaujamų kilogramų, dėl to kyla daug kompleksų, todėl šeimos gydytoja rekomendavo išsitirti skydliaukę.
Nuvykus paskirto vizito, mane pasitiko vidutinio amžiaus gydytoja, iš pažiūros – užsiknisusi savo darbu, gyvenimu ir viskuo aplink. Nuo pirmos minutės neatrodė, kad vizitas bus malonus, bet kas vyko po to, nesitikėjau.
Tam, kad galėtų padaryti tyrimą, man teko nusivilkti marškinėlius. Ant krūtinės turiu nedidelę, bet man labai daug reiškiančią tatuiruotę. Ją pamačiusi gydytoja atrodė apstulbusi.
„Na, negaliu suprasti aš tų madų, kam peckiotis, kam savo kūną gadinti“, – murmėjo ji beveik viso tyrimo metu. Atvirai, net iš dermatologų tiek pamokslų nesulaukiu, o jie juk neretai pasisako prieš tatuiruotes. Buvo nemalonu, juk atėjau pagalbos, o ne pamokslų, tačiau dar nemalonesni buvo kiti jos žodžiai.
Pamačiusi, kad tyrimas nieko blogo nerodo, ji puolė man pamokslauti, kad ne ligų ieškočiau, o nustočiau valgyti.
„Jei valgai saldainius, tai pasidalink su draugais. Jei kotletų išsikepi, suvalgyt vieną, o ne du, ir nukris tau tas svoris. Labiau prisižiūrėtum, tai ir atrodytum geriau“, – aiškino ji, vis užsimindama ir apie „kūną subjaurojusią“ tatuiruotę.
Šie žodžiai mane labai įskaudino. Jei ji žinotų, per kokias kančias vis bandau atsikratyti nereikalingų kilogramų ir kiek streso jie man kelia! Kaip lengva nurašyti viską ant „nevalgyk“ ir „pajudėk“. Grįžusi namo labai verkiau, nes vietoj pagalbos gavau neapykantos pliūpsnį į veidą ir dar smerkimą dėl svorio ir išvaizdos.
Kaip tokie gydytojai išvis gali dirbti, man yra nesuvokiama. Ar patyčios gydymo įstaigose yra normalu?
Ačiū, kad dalijatės savo istorijomis. Norite pranešti naujieną ar išsakyti nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt