Nežinau, kas ir kiek jam moka, kad jis visai Lietuvai pasakotų apie savo asmeninį gyvenimą... Bet kur nepažiūrėsi – ten jis (dvi dienas vien apie jį šneka „Yra kaip yra“, tada iškart po to seka „KK2“). Tiesiog nepamatyti neišeina... Procedūras darosi tiesiog TV eteryje...
Maniau, taip būna tik užsienyje. Bet vėliau pamačiau jo gydytoją. Tai trisdešimtmetės pupytės išvaizdą atitinkanti moteris, kuri liaupsina „mūsų“ Kenutį ir negaili jam komplimentų. Žinoma, juk pati jį „tobulina“. Visgi gydytoja laidos vedėjos užklausus prisipažįsta – jai penkiasdešimt metų. Penkiasdešimt? Na, labai tuo abejočiau. Mano vyras net ėmė ieškoti jos kontaktų internete, kad užsirašyčiau. Visgi atkalbėjau... Barbė iš manęs būtų ne kokia...
Pamaniau, gerai, panaršysiu aš to lietuviškojo Keno „Instagram“. Šiais laikais į internetą dedame viską. Taigi praleidžiu geras dešimt minučių, kol atbraukiu pirštu seniausias Kenulio nuotraukas palyginimui. Kaip gi barbinas atrodė anksčiau ir dabar. Aš buvau šokiruota! Tai du skirtingi žmonės... Aš nemačiau, kad vos per trejus metus žmonės taip pasikeistų... Plaukai... Veidas... Lūpos! Net nosis visai kita. OK, pokyčių gražumo aš nesiimu vertinti, net dabar manyje kovoja du mano požiūriai. Pokyčiai kaip ir visai nieko. Bet kam to reikia? Negi nėra kur daugiau dėti pinigų? Norint išsaugoti jaunystę siūlyčiau lietuviškajam Kenučiui neišprotėti... O jeigu su ta adatų priklausomybe nesugebės kovoti, tai dar po trijų metų, jo „Instagram“ galima bus pamatyti vėl visai kitą žmogų.
Aš nežinau, ar noriu tą matyti, bet televizoriaus gi neišmesi... O tas žodis Kenas jau persekioja... Mano šešerių metų dukrytė jau antrą dieną zirzia, kad nupirkčiau jai keną. Kaip gyventi? Manau, valstiečiai turėtų į tai atkreipti dėmesį pirmiau nei drausti vaikams į mokyklą neštis šokoladą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.