Nežiūrint į tai man vis tiek reikėjo titaniško ryžto ir jėgų, kad ryžčiausi skirtis – mat ištekėjau iš meilės ir įsivaizdavau, kad jausmai bus amžini ir abipusiai, kad žiedus sumainėme, jog visą likusį gyvenimą būtume drauge. Deja.
Tad štai, primoji vasara po skyrybų. Mano geriausia draugė – tikra guodėja. Į ją rėmiausi, kai buvo nepakeliamai sunku. Su ja ir išvažiavau pirmųjų savo vienišų atostogų. Tai ji pastebėjo, kad kavinukėje, vienas iš prie gretimo stalelio sėdinčių vyriškį labai jau atvirai į mane žvilgčioja.
Nebuvau pratusi žvalgytis į svetimus vyriškius. Veikiau pastebėdavau merginas, kurias atvirai ir įžūliai žvilgsniu skenuodavo mano vyras. Tad ir tąkart tik nusišypsojau pro ūsą, ir net nepakėliau į tą vyriškį galvos. Bet jis buvo atkaklus – eidamas pro šalį stabtelėjo prie mūsų ir užkalbino akivaizdžiai labiau linkusią į kontaktą mano bičiulę. Net nespėjau mirktelėti, kaip užsimezgė jų pokalbis, o visai netrukus ir jis, ir jo draugas jau sėdėjo prie mūsų staliuko.
Nemokėjau flirtuoti. Sako, kad moterims tai įgimta. Toli gražu.
Nenorėdama atrodyti nemandagi tiesiog pešiojau iš savęs žodį po žodžio, nerodydama jokio susidomėjimo tuo, kas vyksta prie stalo. Tačiau antra taurė vyno pamažu atmerkė mano akis: vyriškis atrodė visai simpatiškas, buvo mandagus, nelaidė vulgarių, pigių juokelių. Prisistačiau sutrumpintu savo vardu, tiksliau – tik jo pabaiga: Ina. Lyg šitaip išsaugočiau tą ankstesniąją save, dabar palaužtą skyrybų, lyg šitaip atsiribočiau nuo tos, kuria kadaise norėjau, svajojau būti ir tikėjausi, kad man pavyks, nes vien tik tuo pokalbiu jaučiausi išduodanti savo nusistatymus ir įsitikinimus.
Vakaras baigėsi gana keistai. Kaip pajutau, kad nuo dėmesio, kurio visada stokojau, ir šilto, jaukaus bendravimo, kurio jau daug metų nebuvau iš savo vyro patyrusi, apsiverksiu, pašokau ir net neatsisveikinusi nuskuodžiau viešbučio link. Taip skuodžiau, kad draugė pasivijo jau berakinančią kambario duris. Visą naktį kalbėjomės, apie tai, kas nutiko. Verkėme ir juokėmės, ginčijomės ir barėmės. Beveik iki pat ryto pypsėjo ir jos mobilusis – tai tas naujasis pažįstamas (beje, tokiu pačiu, kaip ir mano buvęs vyras, vardu), nekantravo sužinoti, kas man nutiko ir kaip aš jaučiuosi.
Kitą dieną vėl su jais susitikome. Supratau, kad tylutėliai, nieko man nesakydama, viską suorganizavo manoji bičiulė – juk tiesiog neįmanoma, kad su tais pačiais vyrukais atsitiktinai susidurtume toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu. Tą dieną kartu vaikštinėjome pajūriu, kartu pietavome, o vakare susitarėme susitikti taurės vyno.
Iš pradžių įtariai klausiausi visko, kas man sakoma. Nebuvau naivi, žinojau, kaip kurortuose kabinamos moterys, kaip saldžiai joms suokiama, ko iš jų tikimasi. Todėl buvo truputį keista, kad nejaučiu spaudimo, kad bendraujama santūriai, paprastai, šiltai.
Kad nesigiriama, kad nežadamos padangių žvaigždės, nedemonstruojami turtai. Ir tik daug vėliau sužinojau, kuo patraukiau dėmesį – ogi atrodžiau kaip primuštas šuo, besilaižantis savo žaizdas. Toks pat jautėsi ir jis: išduotas, pažemintas, sutryptas.
Štai taip ir sulipome į krūvą. Iš pradžių – kiauras naktis trunkančiais pokalbiais, klajonėmis po pušynus. Vėliau – telefono skambučiais, laiškais. Aistra įsiplieskė gerokai vėliau, kai vienas kito padedami leidome pamažu išblukti skaudiems pirmųjų santuokų vaizdams ir randams.
Ten pat, prie jūros susitikome jau įsismarkavus vėjuotam rudeniui. Apkabinome vienas kitą. Ir jau nebepaleidome. Ši vasara jau septintoji, kai prie jūros iš savo bendrų namų važiuosime drauge. Ačiū jūrai, kad ji mus taip lemtingai suvedė.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Šis tekstas atsiųstas DELFI konkursui „Atostogų romanas“.
Pasidalinkite savo patirtimi, rašydami el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Atostogų romanas“.
Įdomiausių trijų istorijų autorius apdovanosime tikrais vasaros skaitiniais – po vieną „Sofoklio“ knygą: Frances Mayes „Po Toskanos saule“, Nicky Pellegrino „Itališkos vedybos“ ir Nicky Pellegrino „Po Italijos padange“.
Su nugalėtojais bus susisiekta asmeniškai rugpjūčio 1 d., išrinktų nugalėtojų istorijos bus paskelbtos atskiru tekstu irgi rugpjūčio 1 d.