Mūsų susirinko nemažai (nėra ko jaudintis, daugelis buvome persirgę): aš su vyru, mano tėvai, tėvo sesuo ir pusseserės, kurias vadinam tetomis. Viena iš tetų niekad nebuvo man labai palanki, bet kai ištekėjau, jos santykis dar paaštrėjo. Pradėjo „špilkuotis“, mėtytis nemaloniomis pastabomis, sarkastiškai juokauti. Paprastai ilgam su ja nesusitikdavau, tai nebuvo ir didelės problemos.
Bet kiekvienas Velykas pietų susirenkame apie 11, o išsiskirstome tik kokią 16 val. Taip ir pernai. Daužėme kiaušinius, valgėme mišrainę, paskui buvo karštų patiekalų eilė, užkandžiai ir sūriai, desertui pyragas, pudingas ir plakta grietinėlė – visos vaišės.
Taigi, galite įsivaizduoti, kaip ilgai viskas truko. Dieną apkartino minėtosios tetos pastabos. Pirmiausia, maždaug ties margučių varžybomis, ji pastebėjo vyro tatuiruotę ant rankos. Nieko man asmeniškai nepasakė, bet nepraėjus nė penkioms minutėms pradėjo keistą diskusiją apie tai, kaip visi, kurie tatuiruojasi, jos nuomone turi pasitikėjimo savimi problemų ar ką nors vartoja.
Paskui, sulig karštais patiekalais, ji pradėjo kalbą apie Dievą. Mes su vyru tikintys, o kita giminės dalis – ne. Bet niekad apie tai nekalbame. Ir staiga teta pradėjo vynioti temą apie žmogaus kilmę, mūsų sąsajas su kitomis planetomis ir „įrodymus“, kodėl tikrai tikrai nėra Dievo.
Valdžiausi ir apie tatuiruotes pratylėjau, apie Dievą taip pat. Bet kulminacija buvo prie deserto, kai teta pradėjo postringauti apie tai, kas yra tikra šeima, o kas ne.
„Štai aš, mano seserys, dukterėčia – mes susijusios krauju. O visokie uošviai, vyrai/žmonos, tai jau atėjūnai. Šeima vis tiek stipriau už viską, o atėjęs iš šono tikra šeimos dalimi nebūsi“, – postringavo ji.
Tada man jau trūko kantrybė, tiesiai šviesiai paklausiau, kas nepatinka. Ji sutriko, nieko aiškaus nepasakė. Žinojau, kad tai mano vyras. Ištekėjusi tuo metu buvau neseniai ir ji akivaizdžiai nepriėmė naujo žmogaus. Bet kas man teta, o kas – vyras?
Šiemet tiesiog kartu nebešvenčiame. Gaila, kad pamačiau bjaurią savo giminės pusę ir nebus tiek pilnų bendrų švenčių, nes kažkuo neįtiko mano vyras, bet aš su juo kuriu gyvenimą, ne su tetomis. Taigi, jei nenorite prarasti ryšių su artimaisiais, patariu priimti jų antras puses. Ir bent per šventes apsieiti be incidentų.