Iškart einu prie reikalo.
Be fakto, kad jis vyresnis 31-eriais metais, prisidėjo tai, kad susipažinome ir bendravome internetu, tad patys suprantate (o gal ir ne), kaip tai atrodė man pačiai – kažkokia įsimylėjusi paauglė lenda su savo „meile“ prie vedusio vyro... Komedijos siužetas. Tačiau mano jausmai buvo rimti, ir vieną dieną nutariau viską arba pradėti, arba užbaigti – kaip tik buvo mano dvidešimtas gimtadienis, ir mudu susiginčijome dėl kažkokios nesąmonės. Net nepamenu, dėl ko konkrečiai, bet kaip tik neseniai buvome taręsi dėl susitikimo (pirmąkart realybėje), o staiga kilo ginčas... Ir aš tiesiog išrėkiau – raštu – ką jam jaučiu, ir atsijungiau. Galvojau, kas bus, tas bus...
Pasakiau, ką norėjau, kad esu kvaiša, maža mergaitė, bet myliu jį, ir jeigu jis nenori, daugiau man tegu nerašo, ir išvis, pamiršta tuos mėnesius, kuriuos praleidome bendraudami kiekvieną dieną. Jei jam tai nieko nereiškia – puiku, išgyvensiu. Liejau ašaras, guodžiau save mintimi, kad jis turbūt koks iškrypėlis, sėdintis internete, ir blevyzgojantis su kuo papuola... Žinojau, kad taip nėra, bet ruošiausi blogiausiam. Džiaugiausi, kad bent nesusitikom, nes tada su išsiskyrimu susitaikyti būtų dar sunkiau.
...tačiau jis atrašė. Susitikom.
Galiu pasakyti, kad jis buvo vertas visko, ką jam jaučiau ir rašiau. Didžiuojuosi savimi. Kad pasakiau, ką iš tikrųjų galvoju, pastačiau save į trapią poziciją, apnuoginau sielą. Nes dabar žinau, kad jis būna su manimi už tai, kas esu, o ne už kaukes, kurias laikau prieš pasaulį.
Aplinkiniai pastebi, kad skraidau ant sparnų, bet per daug neatvirauju – noriu pasilaikyti šitą džiaugsmą sau... Svarbu, kad pasakiau jam, o kiti – palauks iki vestuvių... Kai naktį leidžiu jo studijoje, taip pat sakau, kad nakvoju pas draugę...
Bet tai nesvarbu. Svarbu – kad mudu kartu. Leidžiame laiką. Džiaugiamės pavasariu. Stebime paukštelius ir judantį miestą. Ir vienas kitą, apnuogintą mėnesienos...
Jausmai – kaip parako statinė. Anksčiau ar vėliau sprogs, tada verčiau nutaikykite iš anksto į taikinį! Pasakykite, ką jaučiate – juk faktas jau įvykęs… Nieko nebepakeisite… Tad belieka tik garsiai tuo didžiuotis!
Jausmai gėdos nedaro. Atėjus pavasariui „Jaunimo linija“ pradeda begėdystės skatinimo kampaniją ir kviečia DELFI skaitytojus dalintis įkvepiančiomis asmeninėmis istorijomis, kai nusprendėte nebeslėpti jausmų, pasidalinote jais su šeima, draugais, kolegomis ar klasiokais – atvirai ir be gėdos. Siųskite trumpas istorijas adresu pilieciai@delfi.lt iki balandžio 7 d. Jomis dalinsimės DELFI Piliečio rubrikoje. PRIZAI.
Po balandžio 7 d. burtu keliu išrinksime penkis nugalėtojus. Dviem iš jų atiteks Monique albumas „Soon&Moon“ su atlikėjos autografu, kitiems trims – leidyklos „Eugrimas“ išleistos kultinio rašytojo Dale Carnegie knygos „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“, „Kaip atsikratyti nerimo ir pradėti gyventi“, „Pakilk ir prabilk!“.