Draugiškai ir civilizuotai išsiskirti gali toli gražu ne visi. Skausmas, pyktis ir principai dažnai ima viršų ir tampa svarbiau už sveiką ir racionalų protą.
Pastaruoju metu stebint žinomos poros – Zuokų – skyrybas, graudu žiūrėti.
Iš ponios Agnės Zuokienės elgesio ir pasisakymų rodosi, kad moteris tikrai įskaudinta ir iš tos nevilties krečia kvailystes. Kiekvienas žmogus skausmą išgyvena skirtingai.
Tačiau šių dviejų žmonių kare, o tiksliau, žmonos puolime, visi pamiršta vaikus.
Juk šitiek daug metų praleista kartu, daug išgyventa akimirkų, o dabar – tarsi karo lauke atsidūrus. Vaikams belieka stebėti, kaip viešai purvais drabstosi mylimi tėvai.
Esu mačiusi, kaip kažkada buvę mylimieji metrais dalina kilimą ir jį kerpa per pusę. Kaip dalinasi šaukštus virtuvėje. Kviečia policiją vienas kitam, kad įrodytų, kuris teisesnis.
Pati skyriausi ir vyras iš pykčio neatidavė man mano šlepečių, nes taip norėjo mane pažeminti. Palikau tas „tapkes“ jam, žeminti savęs nematau reikalo dėl tokių smulkmenų. Daiktus gali įsigyti, o orumo už jokius pinigus nenusipirksi.
Gerbiami Zuokai pamiršo, kaip dominuojant jų ambicijoms ir tokiam viešumui kenčia vaikai. Patarčiau Zuokienei kaip moteris moteriai: svarbu turėti išdidumo ir išeiti pakelta galva, oriai.
Paminti savo įskaudintos moters principus ir atsižvelgti į vaikus. Padėkoti vyrui už praleistus metus kartu ir atsisveikinti. Oriai, išdidžiai ir garbingai.