Visai nekeista, kad lietuviams jau yra priimtina – duoti, o po to dar visiems apie tai garsiai paskelbti, mat koks aš geras ir dosnus, paaukojau savo sveikatą ir pinigus, o anas nė nepadėkojo. Tariu, ačiū, kad pasidalinai savo iškreiptu liūdesiu, bet ne čia pataikėt – atšaunu. Jei davei, vadinasi, pats taip nusprendei.
Pasiteirauju, o nebuvo taip, kad Tu padėdamas naudojaisi jo svetingumu, maistu, ar dar kokiais kitais pagal jo išgales Tau suteiktais malonumais. Na taip, anoks, čia dosnumas, jei žmogus tau kažką visa širdimi dovanojo, nes Tau tai priimti paprasta – juk aš toks gražus ir geras, man taip priklauso. Ne! Jei kažką už dyką gavai, susimąstyk, gal jau kažkam už tai sumokėjai arba ateityje laukia atsidėkojimo malonumai ir nebūtinai tai įvyks šiandien ar rytoj.
Niekada nežinai, kada išdalinus grįš dešimteriopai. Žiū, gal gilioj jaunystėje, kai žvalus buvai ir per pėsčiųjų perėją viena koja striksėdamas močiutei pereiti gatvę padėjai... Būsi pamiršęs, kai būdamas senas pajusi jaunuolio ranką ties alkūne, kuris su šypsena padeda Tau pereiti gatvę. Žinai, grąža neturi būti apčiuopiama, kartais nuoširdus ir kupinas dėkingumo žvilgsnis taip stipriai sušildys Tave ir primins, kad Tu turi širdį. Už tai, kuo pasidalinai dėkingas žmogus į visatą paleidžia galingą ačiū, o gal už Tave sukalba maldą. Argi to negana? Juk pats nė nepameni, kada pakėlei akis į dangų dėkodamas Kūrėjui, kad tebevaikštai ir mėgaujies jo teikiamais malonumais.
Atminki, dešimtinė Tau nepriklauso, Dievas taip sudėliojo ir neklausė, ar godūs nenualps tai išklausę. Nuo to, kiek Tu uždirbai, 10% atiduoki – paaukoki, dovanoki ar nuveiki ką nors neatlygintino, bet prasmingo. Nepadarei to, patikėk, visata sugalvos būdą kaip tą dalį iš Tavęs pasiimti. Netikėtai sugedo nauja mašina, keista. Už paslaugą sumokėjai dvigubai daugiau nei tikėjaisi (čia galioja ir lozungas – godus moka du kartus). Tik pažiūrėk, jei laisviau leidi pinigus, vis dažniau sulauki iš kitų noro padėti: „Kaip tau, perpus pigiau“, „Nieko neskolingas, kadaise man padangą pripūsti padėjai“.
Na, o jei kas nors Tavęs paprašė pagalbos? Nedvejok ir neieškok pasiteisinimų, kodėl aš, ar apsimoka, kiek man tai kainuos, o pagalvok – jėga, jei kreipėsi į mane, vadinasi, esu turtingas – manimi pasitiki ir tiki. Galiu paguosti tuos, į kuriuos niekas pagalbos nesikreipia, nesakau, kad esate beviltiškas, bet tiesiog į Jus pažvelgus, nesinori ko nors prašyti. Juk duoti nereiškia tik materialia išraiška, kartais stiprus ir nuoširdus apkabinimas būna neįkainojamas. Tad, jei jau euras tau itin didi vertybė, pasidalinki, bent savo šypsena.
Dėkinga dangui ir planetoms, kad gimiau tokioj šeimoj, kur svetingumas siekia rekordus. Tik atvažiuoki į svečius ir būsi užburtas, kaip nuoširdžiai Tave lepina visais įmanomais būdais. Kad ir pripratus, kiekvieną kartą lieku nustebus – čia juk mano gentis, neabejoju ir man teko toji svetingumo dalis.
Močiutė nuo aukštų dvarų kilus, jokių universiteto mokslų nekrimtus, man kalbėdavo ne šiaip sakiniais, o lozungais, kurie ilgainiui tapo mano vertybių pamatu. „Dalinkis, duoki, nes esi apdovanota ir turtinga“, - sakydavo ji. Prireikė laiko suvokti, kokius turtus ji turėjo omeny - Tavo šypsena kažkam gali įžiebti viltį, leisti patikėti-pasitikėti ar suteikti magišką energijos pliūpsnį ką nors gražaus sukurti.
Ne mokslai ir ne diplomas daro žmogų žmogumi, o išmintis ir jausmas, kad gyveni išvien su savo širdimi. Esu kuo esu, ir tuo didžiuojuosi, nes mokiausi iš žmogaus, kuris mokykloje baigė vos tris klases, bet išminties vaisius raškė gamtoje, gėrė gaivaus šaltinio tiesas, kurios amžių amžius dar prieš mums gimstant dėsningai dėliojo viską į vietas. Niekada negirdėjau kaip ji guodžiasi, ar laukia pagalbos, užtarimo. O tokio žodžio kaip „įvertinimo“ jos žodynas, matyt, nė nebuvo girdėjęs. Jei jau darai tai, kuo tiki, Tavęs neturėtų kutenti kitų nuomonės. Nejau tiki, kad nuo jų priklausytų Tavo ateitis?
„Sakyk gerai ir bus gerai“, - mano brangi močiutė tardavo net ir tada, kai aplink buvo blogi laikai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Susidūrėte su problema, užfiksavote įvykį ar norite pasidalinti įdomiomis istorijomis? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt.