Istorijos pradžia prasidėjo labai nekaltai, dar prieš septynerius metus, kai tapau draudimo įmonės kliente. Draugo paskatinta nuvykau į jų būstinę, gavau labai pozityvios ir maloniai nuteikiančios ateičiai informacijos. Viskas atrodė paprasta. Kiekvieną mėnesį pervedi po 30 eurų, taip tarsi taupydamas asmeninėje sąskaitoje esantys pinigai nebado akių ar neplėšo kišenės.
Maža to, jie teigia, kad pinigai taip nepajus infliacijos, nes jie investuojami ir sugeneruojama grąža. Jie pasiūlo, kad net jei būtų labai prasta situacija ir augimas būtų, tarkim, 0 proc. – tai atgaunama suma sumažėja neženkliai. Lentelėje taip pat nurodomi skaičiai, jei grąža būtų nulinė arba teigiama, net iki 5,5 proc.
Išsiaiškinau, kad pagal sutartį pinigus galėsiu išsigryninti jau po ketverių metų, tačiau suėjus ketveriems metams nusprendžiau kaupti toliau, nes 30 eur./mėn. tikrai nėra didelė suma dirbančiam asmeniui, o nemokančiam taupyti – puikus būdas atsidėti didesniam pirkiniui. Šiai diena konsultantai taip siūlo kaupti savo vaikų studijoms. Tuoj suprasite, kodėl apie tai rašydama ironiškai šypsausi.
Paskaičiavau, kad esu sukaupusi norimam automobiliui. Nusiteikiau prasčiausiam scenarijui, kad sudėtingame pasaulio kontekste mano pinigai galimai neuždirbo nieko, prisiėmiau riziką ir norėjau bent jau įdėtus pinigus pasiimti.
Prisijungusi prie programėlės pamačiau, kad vietoje per septynerius metus sukauptos sumos liko mažiau. 7 metus po 30 eurų dedant į krūvą, turint omenyje pažadėtą globą nuo infliacijos, ir netgi skaičiuojant nulinį investicinį prieaugį, turėjau galėti atsimti 1801,12 euro (pagal jų nurodytą lentelę), o pagal faktą, pasirodė, kad galiu atsiimti tik 1200 eurų. Tai maža to, kad jie tų pinigų ne tik kad nesaugojo, dar investavo, nesuteikė jokios grąžos, bet ir pasisavino didelę dalį.
Normalu, kad man pasidarė neramu dėl savo pinigų. Nuvykus į padalinį susiklostė dar viena įdomi istorija. 1,5 valandos praleidau jų padalinyje, užduodama normalius, logiškus klausimus, kokiu principu investuojami pinigai? Kokie mokesčiai ir už ką mokami? Buvo paprašyti išanalizuoti pateiktą lentelę (ją miniu jau trečią kartą tekste). Viena iš konsultančių pareiškė, kad neturi visos dienos krapštytis čia su manim ir mano sutartimi (o paprastas žmogus, teisinės susuktos kalbos neskaitantis – turi?).
Ar ne toks konsultanto darbas? Ar darbas tik įsiūlyti finansinę paslaugą, pateikiant tik teigiamus faktus? Ir konsultantė pridūrė, kad tiksliai atsakyti vis tiek negali. Paklausus, o kas gali paaiškinti šias vingrybes, buvo pasiūlyta aiškintis savitarnoje. Nors aš tam ir atvykau, nes negalėjau suprasti informacijos tiksliai naudodamasi savitarna ir turima sutartimi.
Tada aš buvau „permesta“ kitai konsultantei, kuri prisistatė kaip srities profesionalė, mat dirba čia jau 12 metų. Ir tuoj ji atsakys į visus rūpimus klausimus. Paprašius jos pateikti visą schemą, kaip tie pinigai buvo investuojami būtent toje rizikoje, kuriai ir buvo pasirašyta sutartis, mūsų „profė“ atsakė, kad su rizika ji beveik nedirba ir daug papasakoti negali. Sakė, kad gal daugiau papasakotų tas, su kuriuo buvo pasirašyta sutartis (jau jaučiat, kaip niekur tai neveda, nes visgi – septyneri metai). Esmė – tas žmogus dabar regiono vadovas ir šiame padalinyje beveik nesilanko ir, tikėtina, nebekonsultuoja žmonių.
Galiausiai konsultantė pradėjo skaičiuoti, kad iš tikrųjų nelabai čia kas ir susikaupė, nes mokesčiai daug nusinešė ir panašiai. Kyla klausimas, tai kokia nauda iš to kaupimo? Atsakymas tas, kad traumos atveju kažkas būtų išmokėta. Bet iš investicinės pusės nieko neprikaupta. O dar prie viso to niekas neaugo, nes dabar pasaulyje tokia situacija, karas ir panašiai, viskas tik krito į minusą, nors mano pinigams neturėjo daryti įtakos tie visi reikalai (nes taip buvo žadėta sudarant sutartį).
Bet įmonės pelnas kažkodėl tik išaugo. Galiausiai konsultantė atsakė, kad tokias sumas kaupiant net ir po 30 metų nelabai ką išloščiau (nors kojinėje tai būtų beveik 11 tūkstančių).
Taip, man pirmosios konsultacijos metu rodyta lentelė vertinama tik kaip pavyzdys. Taip, investavimo rizika yra suvokiama. Tačiau aš norėjau su viskuo susipažinti iš pagrindų. O mane pokalbio metu darbuotoja tiesiog maustė ir išsisukinėjo nuo tiesioginių atsakymų. Paprašius susipažinti su visa investavimo kreive – nepavyko. Tai gaunasi taip, kad riziką tu priisimk, bet aiškinamosios pozicijos mes neprisiimsim?
Skamba taip, kad kiekvienam investavusiajam galima atkirsti, kad investicijos buvo labai rizikingos ir nuostolingos. Viskas labai neskaidru ir susukta taip, kad įmonė visada teisi.
Šiuo metu parašiau prašymą nutraukti sutartį, viskas aišku, kad bus skiriama bauda už tokį poelgį. Taip pat, baudos eurai už tai, kad pinigus norima susigrąžinti. Galutinė suma, kuri pasiekė banko sąskaitą – 1031,97 euro.
Ir tie, kurie sako, kad kojinėje mūsų pinigus valgo infliacija – taip, jie teisūs, bet jų bent nevalgo tokių didžiulių įmonių vadovai, kurie skaičiuoja milijoninius verslo atneštus pelnus atimdami pinigus iš paprasto žmogaus. Taip ir didės sėkmingai ši socialinė praraja tarp turtingųjų ir samdomą darbą dirbančių asmenų.