Esu 3 vaikų mama, iš esmės sakyčiau net pavyzdinga žmona. Bet prieš tuos 5 metus buvau labai pavargusi nuo namų rutinos, buities, vyro ir vaikų.
Po teisybei, darbe atsigaudavau nuo kasdienių rūpesčių. Darbe jausdavausi dar labiau pailsėjusi nei namuose. Savaitgaliais net laukdavau, kad greičiau ateitų pirmadienis ir vėl galėčiau ištrūkti ir atitrūkti į kitus reikalus.
Kolektyvas tame darbe buvo labai draugiškas. Buvo ir vienas kolega, su kuriuo bendravimas buvo labai malonus ir draugiškas. Be to, tai buvo dar ir labai patrauklus vyras, tačiau bendravome tiktai dalykiškai ir pašalinių minčių ar kažkokių norų nesu turėjusi.
Kaip ir kiekvienais metais, darbovietė organizavo šventinį kolegų baliuką. Nė vienais metais jame nedalyvaudavau, bet tais metais norėjosi atitrūkti. Norėjau nebūti namuose, pagaliau po nemažai metų nueiti į vakarėlį ir bent kažkiek atsipalaiduoti kolegų draugijoje.
Renginys tikrai buvo labai smagus, visi juokėmės, linksminomės, keitėmės dovanomis. Kiek pabuvusi susiruošiau važiuoti namo, tačiau pavėlavęs atvyko tas kolega, su kuriuo pabendraudavau, ir paprašė pasilikti. Sutikau, nes šventė buvo tik įsisiūbuojanti, o ir pabendrauti norėjosi.
Kiek pabuvusi – nemeluosiu, buvau ir apsvaigusi – labai atsipalaidavau, pamačiau, kad kolega man rodo tam tikrus ženklus. Supratau, kad ir jis man, ir aš jam jaučiame daugiau nei tik draugišką kolegišką simpatiją.
Nejučiom, o gal ir tyčia, su kolega likome dviese. Flirtas, juokas, netyčinis prisilietimas, na, ir šventė pasidarė dar linksmesnė. Viduje labai plėšiausi, kad elgiuosi netinkamai, kad man toks elgesys svetimas ir nepažįstamas, tačiau atsispirti pagundai negalėjau.
Kita mano pusė tarsi kartojo, kad gyvenam tik kartą ir niekas nebesvarbu, kas bus po šios nakties. Atrodo, kad tokios aistros ir geismo nesu jautusi gyvenime. Viskas atrodė taip nepaprastai nauja, nepatirta ir viliojama, kad apie pasekmes nebuvo nei laiko, nei noro galvoti. Praleista naktis su kolega tuo metu buvo kaip jausmų sprogimas, o vėliau ilgam įstrigo į atmintį.
Bet kitą dieną Kalėdinio stebuklo burtas išsisklaidė, išaušo rytas ir reikėjo grįžti į įprasto gyvenimo ritmą. Po šio atsitikimo, bendraujant toliau gyvai, buvo nesmagu ir gėda, todėl po kelių savaičių parašiau pareiškimą išeiti iš darbo. Namiškiams paaiškinau, kad nebepakeliu darbo krūvio, kolegoms – kad norisi daugiau pabūti su šeima.
Išeiti ir palikti viską buvo geriausias sprendimas. Atmintyje liko nepaprastas atsiminimas, kurio niekada nepamiršiu ir kurio tikrai nesigailiu, nes tai buvo tarsi kitokio gyvenimo gurkšnis.
Beje, su vyru santykiai pasitaisė, tarpusavio ryšys sutvirtėjo. Tiesa, kurį laiką sąžinė graužė ir kartais tebegraužia, tačiau stengiuosi nesižvalgyti į praeitį, o kaip ir kiekvienais metais laukti ir tikėtis Kalėdinio stebuklo, kuris atneša gerus pokyčius gyvenime.
Šis rašinys dalyvauja konkurse „Mano Kalėdų stebuklas“. Laiškus siųskite adresu pilieciai@delfi.lt ir laimėkite 200 eurų čekį apsipirkti „Hiatus“ aprangos parduotuvėje.