Aš su vyru jau gyvenu nemažai metų. Žinoma, pačioje santuokos pradžioje mums kitų žmonių nereikėjo. Mes draugavome nuo mokyklos ir buvome vienas kitam pirma ir paskutinė (tikiuosi) meilė.
Kadangi santykius pradėjome puoselėti nuo gan ankstyvo amžiaus, natūralu, kad neteko išsilakstyti. Susituokėme jauni, vos 18 metų. Vaikai atsirado taip pat anksti, kai dar nebuvo net 20.
Dabar mums apie 40. Esame dar jauni, vaikai taip pat nebe mažiukai, tiek rūpesčio ir dėmesio jiems nebereikia. Tad galima sakyti, pagaliau turime laiko vienas kitam. Namai yra, mokslai yra, darbai yra – žodžiu, yra visas pagrindas, kad galėtume tiesiog džiaugtis gyvenimu.
Tačiau prie pora metų atsitikimo taip, kad mums ištiko santykių krizė. Mes pradėjo daug bartis, mus visiškai užmušė buitis ir rūpesčiai. Lovoje taip pat jau viskas buvo padaryta, tad jokių prieskonių atrodė nebėra. Viskas pasidarė nuobodu.
Mes mylime vienas kitą, esame geriausi draugai, šeima. Tačiau seksas nebeteikė tiek daug malonumo, kurį teikdavo švieži santykiai. Taip atsitiko, kad tiek vienas, tiek kitas pradėjome dairytis į šalis. Čia jam kokia graži moteris pamerkė akį, čia man koks simpatiškas vyras nusišypsojo. Tai įneša į gyvenimą labai didelį džiaugsmą. O grįžus namo, vėl ta pati rutina.
Tad sėdome su vyru ir nutarėme, kad dėl tokių „drugelių“ šeimos neardysime. Kad tai ką mes sukūrėm yra šventa ir nejudinama. Prisipažinom vienas kitam, kad seksas pasidarė nuobodus.
Mes vienas kitam pirmi, o taip smalsu pažiūrėti, kaip būtų su kitais. Tad priėmėm sprendimą dėl atvirų santykių. Turime taisykles, kurių laikomės. Kad tai nebūtų vienas ilgas ir užsitęsęs romanas, kad šeima visada prioritetas.
Taip pat per daug į smulkmenas vienas kitam nesiveliam ir nepasakojam smulkiai, ką darėm ir su kuo. Taip pat kitų žmonių neapgaudinėjam, pasisakom, kad esam susituokę ir jokių santykių rimtų nenorim. Mes santykius turim vienas su kitu, o tai tik seksas, malonumas.
Pirmą kartą, kai sužinojau, kad vyras miegojo su kita buvo skaudus. Tačiau gerai pagalvojus, kas aš tokia, kad savinčiausi kitą žmogų? Jis mano mylimasis, man svarbu, kad jam būtų gerai.
Jis tokios pačios nuomonės. Jis prisipažino, kad pirmą kartą jam taip pat buvo mintis išmalti veidą vyrui, kuris lietė jo moterį. Tačiau, mes priėjome išvados, kad pavydas tik griauna santykius ir pasitikėjimą. O mes vienas kitu pasitikime.
Pabuvus su kitais ir tik pasimėgavus nuotykiu, mes grįžtam pas vienas kitą. Santykiai tik sustiprėjo. Mes vis dar esame draugai, mylimieji, tačiau nevaržom savęs, jei norisi pasimylėti su kitais partneriais, tau patinkančiu asmeniu.
Svarbiausia yra tai, kas širdyje, o širdyje yra - meilė. Visa kita tik fizinis pasitenkinimas. Jei toks santykių modelis tenkina abu, tai nieko blogo tame nematau. Tai tik paįvairina kasdienybę.
Siųskite savo istorijas ir pasakojimus pilieciai@delfi.lt