Šiandien pasiėmiau vairuotojo pažymėjimą. O kas iš to? Galiu vairuoti B kategorijos transporto priemones. Bet ar tikrai? Vairuoti tėvų mašinos, net jei vienas iš jų būtų automobilyje, negaliu. Tai numatyta draudimo sąlygose, kuriose nurodomas minimalus vairuotojo amžius ir/ar vairavimo stažas. Tad nenorint pažeisti taisyklių tektų perdrausti automobilį. O to tėvai tikrai nesiruošia daryti anksčiau laiko.
Draudžiant automobilį, kurį galėtų vairuoti šviežias vairuotojas, draudimo kaina išauga apie 60%. Ir tai priklauso nuo kitų faktorių – savininko stažo ir automobilio ypatybių. Taigi judėkime prie kito, jaunojo vairuotojo, žingsnio.
Antrasis žingsnis. Ieškoti draugų ir giminių, kurių automobilio draudimo sąlygose įrašytas pageidaujamas minimalus vairuotojo amžius, bei prašyti, kad paskolintų transporto priemonę. Tačiau šiuo atveju irgi iškyla klausimas, ar jums skolins mašiną, kadangi avarijos atveju, augs draudimo kaina kitiems metams. Ir nesvarbu kas vairavo. O kadangi tokių daug greičiausiai nėra bandysime žengti trečiąjį žingsnį.
Trečiasis žingsnis. Pirkti savo automobilį. Tačiau tada reikės ne tik pirkti automobilį, bet reikės ir apdrausti jį apie 500 Lt kainuojančiu draudimo polisu, taip pat žymią dalį išlaidų sudarys eksploatacija, nes greičiausiai mašina bus ne pirmos jaunystės, kadangi didelė tikimybė, kad tai bus studentas, kurio kišenė ir neleidžia kitokio varianto. Apie kurą nešneku, nes jei jau perka automobilį, kad ir koks jau jis ten būtų (automobilis ir studentas), tai reiškia kad jam reikia didesnio mobilumo. Kalba eina ne apie tai, ar reikia tam studentui mašinos, ar nereikia, kam jam ta mašina jei yra viešasis transportas ir pan., o apie sąlygas jauniems vairuotojams vairuoti. O sąlygos tikrai nėra lengvos.
Taigi, kodėl nusprendžiau prabilti šia tema. Ogi ne todėl, kad labai norėčiau pasivėžinti tėtuko mašiniuku, o todėl, kad man to reikia. Ir dėl to, kad teko sužinoti apie jaunų vairuotojų situaciją Anglijoje. Ten, gal kiek brangiau, tačiau yra draudžiamos ne transporto priemonės, o vairuotojo teisės ar pats vairuotojas. Tiksliai neatsimenu, bet pamenu, kad tikrai ne automobilį. Tokiu atveju, jūsų draugas jums tikrai mieliau skolins automobilį, nebijodamas, kad jam draudimas brangs.
Pamąsčius, viskas kaip ant lėkštutės.
Mano nuomone, tai didelis draudimo bendrovių interesas, kad kiekviena mašina būtų draudžiama atskirai. Biznio mat nebūtų.
Aš už tai, kad būtų pasirinkimo galimybė drausti mašiną ar teises.
Komentatoriai, prašau, aptarkime ne mane, ne minimą studentą, ir ne viešąjį transportą, o tik apie tai, apie ką rašoma straipsnyje.
P.S. Tėvai pinigais neaptekę, gerų mašinų neturi, teisių nepirkau.
P.P.S. Išlaikyti nėra sunku, tik reikia netingėti pasipraktikuoti, jei yra galimybė. Tai skiriama autoriui, rašiusiam apie saulėgrąžas gliaudančius vairuotojus, kuris pradėjo vairavimo mokyklą lankyti prieš du metus, ir iki šiol nesugeba jos pabaigti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!