Rašau, nes gegužės 9 dieną dalyvavau labai „įdomiuose“ Lietuvos mokslo akademijos (LMA) organizuotuose mokymuose, kaip parengti paraišką konkursui, skirtam gauti LMA Jaunųjų mokslininkų stipendiją. Iš jų išėjus ramybės nedavė mintis, kad reiktų įspūdžiais pasidalinti ne tik su kolegomis, pažįstamais, bet ir visais Lietuvos mokslininkais ir tais, kurie dar tik ketina pasirinkti tokį gyvenimo kelią.
Savo pasisakyme pateiksiu palyginimų su LMT (Lietuvos mokslo taryba) organizuojamais mokymais paraiškų pildymo klausimais, nes juose taip pat jau ne kartą teko dalyvauti. Įžangai noriu paminėti, jog per visas mokslo sritis (tiek humanitariniai ir socialiniai mokslai, tiek biomedicinos, technologijos, žemės ūkio ir t. t.) LMA skiria 15 tokių skatinamųjų Jaunųjų mokslininkų stipendijų.
Taigi, mes, mokslininkai, tyliai, o kartais ir garsiai pakeiksnojame Lietuvos mokslo tarybą, kad dėl 700 eurų turime pildyti 25 psl. paraišką, susižvejoti begales popieriukų (vadinamieji lydraščiai) bet, palyginus su tuo, ką teko išgirsti nuėjus į LMA mokymus, supratau, kad mielai sutikčiau užpildyti dar kokias penkias paraiškas LMT organizuojamiems teikimams, nes ten bent jau matau prasmę ir tvarką.
Pradėkime nuo to, kad šiais metais atsirado naujovė, norint pateikti paraišką dalyvauti konkurse, kuris skirtas gauti LMA Jaunųjų mokslininkų stipendiją. Ta naujovė – pirminiai mokymai, kuriuose privalai sudalyvauti. Viskas būtų gerai, jei ne tai, kad tie mokymai akivaizdžiai organizuojami todėl, kad LMA laimėjo Europos Sąjungos finansavimą tokiems mokymams rengti. Taip sakant, gavo projektą. Visi susirinkusieji pirmoje vietoje pavyzdingai užpildė anketą, kurioje buvo įvardinti kaip pirminio projekto etapo dalyviai.
Vienai dalyvei taikliai pastebėjus, jog visi susirinkusieji prievartos būdu tapo LMA projekto dalyviais, gavome išsisukinėjimų laviną. Taip, mokymai reikalingi, bet LMT taip pat organizuoja mokymus po kiekvieno paskelbto kvietimo. Ir taip, jie irgi tam lėšų gauna iš Europos Sąjungos, tačiau tai yra informaciniai renginiai, kuriuose net ir nedalyvavę mokslininkai gali teikti paraiškas, o visa mokymų metu pateikta informacija labai greit patalpinama LMT svetainėje ir nereikia užpildyti „pirminės projekto dalyvio anketos“, norint ją gauti.
Tuo tarpu čia, jei pirminiuose mokymuose nedalyvavai – paraiškos stipendijai gauti apskritai negali teikti, o jei teiksi, privalai pateikti ir įsipareigojimą dalyvauti antriniuose mokymuose. Jei nepateiksi tokio įsipareigojimo, tavo paraiškos niekas nesvarstys. Kam skirti antriniai mokymai? Ogi susipažinti su pateiktos paraiškos ekspertiniu vertinimu (kiek balų už ką gavai ar negavai). Kaip teko suprasti iš mokymus vedusios lektorės kalbos, kitu būdu ekspertinio vertinimo rezultatų sužinoti galimybių nebus. Visai nebloga taktika: 1) Ne visi mokslininkai turi laiko lakstyti po tokius „mokymus“, tad jų kandidatūra natūraliai atkrenta; 2) Projektas iškart įgyvendinamas, nes dalyvių tikrai atsiras.
Taigi, lyginant LMA ir LMT mokymus, LMT mokymų tikslas – suteikti informacijos ir aptarti niuansus (ypač finansinius), kuriuose be mokymų būtų šiek tiek kebliau susigaudyti. Dar vienas skirtumas, kad per LMT kvietimus yra teikiamos paraiškos, kurių forma visiems projektams atitinka vieningą Europos Sąjungos projekto paraiškos formą. Taigi, tokios paraiškos reikalauja kai kurių paaiškinimų. Tuo tarpu LMA atveju, nežinau, ar daug reikia komentuoti tokius punktus kaip: aprašykite savo disertacijos svarbą, naujumą, metodus, rezultatus ir išvadas; aprašykite 2–3 savo publikacijas; aprašykite savo mokslinę veiklą apsigynus daktaro laipsnį ir pan.
Bet labiausiai sužavėjo keli kiti aptarti klausimai ir atsakymai į juos. Kadangi didžioji dalis mokslininkų vienaip ar kitaip dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose, yra griežtas įsipareigojimas ir akcentuojamas dalykas – vengti dvigubo finansavimo (kai tie patys tyrimai yra finansuojami iš kelių šaltinių). Šiuo atveju LMA mokymus vedusi lektorė formuluojant tyrimų temą, kuriai prašoma stipendijos, siūlė pažiūrėti „kūrybingai“ ir pateikti temą kitu pavadinimu, nes LMA juk „vis tiek nieko netikrins“. Tik LMA nieko netikrinant, bet patikrinus LMT ir paaiškėjus, kad tyrimai buvo finansuojami dvigubomis lėšomis, gali susilaukti nemalonumų. Nors, gal tas tikrinimas ir nesukeltų daug problemų, juk nei straipsnyje, nei konferencijoje, kur paskelbsi tyrimų metu gautus rezultatus, anot lektorės, LMA kaip rėmėjo nurodyti nebūtina.
Dar reiktų nepamiršti ir finansinio aspekto. Apie kokio dydžio stipendiją jauniesiams Lietuvos mokslininkams mes kalbame. Turbūt visi pamanysit, jog kalba eina apie padorią moksliniams tyrimams finansuoti skiriamą sumą... Taigi, ta skiriama suma – 228 eurai, nuo kurios dar bus skaičiuojamas 15 proc. pajamų mokestis. Taigi, paskaičiuokime, ir pamatysite, jog ta stipendija yra suapvalinus 194 eurai mėnesiui. Tiesa, ji mokama 12 mėn., bet... Įdomu, kaip biomedicinos mokslų atstovui, už tokią sumą įsigyti reagentų jo pasiūlytam projektui? Jei nieko per daug įmantraus nedirbi, gal ir įmanoma, tačiau jei atlieki modernius tyrimus, už tokią sumą dažnai nusipirksi nebent vieną kokį nors reagentą, arba net ir tas vienas neišeina, reikia sudėti kelių mėnesių tokias stipendijas... Na, per 12 mėn, nusipirkus 12 „X“, gal jau ir galima būtų kažką daryti. Sumos dydis buvo argumentuotas tuo, jog tokias stipendijas LMA moka iš savų lėšų. Dar idomiau pasirodė tai, kad gavus LMA stipendiją, ši suma bus pervesta į mano asmeninę sąskaitą. Taigi, pagal tokią sistemą, reagentus galiu neštis namo ir laikyt savo šaldytuve...
Arba, jei turiu kitą projektą, kuris finansuoja mano tyrimus, ir tiesiog jų dalį pakišusi po kitokiu pavadinimu pateiksiu LMA, gausiu stipendiją ir sugebėsiu po 12 mėnesių sukurpti ataskaitą, tuos 200 eurų galiu naudoti asmeninėms išlaidoms. Prisimenant, kad nuo skiriamos sumos bus atskaičiuojamas pajamų mokestis, tai ir išeina mano asmeninės pajamos, o ne pinigėliai pirkti reagentams, nors teikdama paraišką aš pasirašau įsipareigojimą, kad stipendiją leisiu savo moksliniams tyrimams „Stipendija naudojama mokslinių tyrimų darbams vykdyti“. Dar reiktų nepamiršti fakto, kad ne visos firmos parduoda reagentus fiziniams asmenims, tačiau su tokiomis stipendijos mokėjimo sąlygomis, institucijos vardo sąskaitose kaip ir nebelieka...
Iškilus klausimams apie ekspertinį vertinimą, jo konkretizavimą, lektorė tik šypsojosi ir kartojo „tai priklauso nuo ekspertų“, „negaliu to pakomentuoti“, „mokymus vykdome pirmus metus, kitiemet būtinai atsižvelgsime į jūsų pastabas“. Pabuvus tokiuose mokymuose darosi juokinga ir kartu liūdna. Liūdna, nes norint gauti tuos varganus 200 eurų per mėnesį, už kuriuos gero tyrimo TIKRAI nepadarysi, turi parašyti n lapų talmudą, koks Tu esi nuostabus, nepakartojamas, išskirtinis ir vertas LMA jaunųjų mokslininkų stipendijos. Liūdna, nes dėl tokių mokymų žmonės važiavo iš kitų Lietuvos miestų (jie organizuoti tik Vilniuje, nors dalyvauti gali ne tik Vilniaus aukštojo mokslo institucijas atstovaujantys mokslininkai). Taigi, jei esi mokslininkas iš Klaipėdos universiteto, po keturių valandų kelionės paklausęs tris valandas štai tokių mokymų, vėl keturias važiuoji namo.
Liūdna, nes iki šiol LMA įsivaizdavau kaip pagarbos vertą mokslo instituciją. Ar teiksiu paraišką? Sunku pasakyti. Ir norą užgesino ne tie lapai, ir ne ta „didžiulė“ stipendija, kurią duotų, o pats požiūris. Na, kiek dar laiko Lietuvos biurokratijos atstovai tyčiosis iš mokslininkų? O gal tie mokymai ir paraiškų teikimas tik gražus burbulas naiviems ir dar šviežiems jauniesiems mokslininkams, o LMA prezidiumas, ekspertai ir t. t. seniai jau žino, kam tuos savo pinigėlius padalins?
Vietoj apibendrinimo ir moralo, noriu visiems, kurie teiks paraiškas šiam konkursui, palinkėti kantrybės, nusiteikimo, optimizmo ir sėkmės.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Komentuoja LMA atstovė Evelina Griciūtė
Nuo š. m. kovo mėn. LMA partnerio teisėmis kartu su Lietuvos mokslo taryba įgyvendina projektą „Tyrėjų kompetencijų stiprinimas rengiant projektų paraiškas“, skirtą stiprinti tyrėjų, mokslininkų gebėjimus rengti projektų paraiškas ir įgyvendinti laimėtus projektus.
Siekiant šio tikslo, buvo pakeisti LMA jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso nuostatai. Juose numatyta, kad šio konkurso dalyviai turi dalyvauti sisteminiuose mokymuose, kuriuos sudaro 2 dalys: paraiškų rengimo (pirminiai) ir paraiškų turinio analizės (antriniai) mokymai.
Paraiškų rengimo (pirminiai) mokymai organizuojami per 3 savaites nuo konkurso paskelbimo. Šiemet jie vyko gegužės 9 d. Mokymų metu buvo aptarti konkurso tikslai, eiga, galimi pareiškėjai, informuota apie konkurso naujoves, pateikta patarimų, kaip pildyti paraišką ir veiklų vykdymo grafiką, pristatyti paraiškų vertinimo kriterijai, supažindinta su elektronine paraiškų registravimo sistema ir kt.
Mokymus vedė nuo 2010 m. Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursą koordinuojanti LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus mokslinė sekretorė dr. Jadvyga Olechnovičienė.
Pagal naująją tvarką konkurso dalyviai kartu su paraiška turi pateikti ketinimų protokolą dalyvauti paraiškų turinio analizės (antriniuose) mokymuose. Juose, remiantis ekspertų išvadomis, bus išnagrinėtos konkursui pateiktos paraiškos, pateikta rekomendacijų dėl projektų įgyvendinimo. Konkurso dalyviai, kurie dėl svarbių priežasčių negalės dalyvauti antriniuose mokymuose ir pateiks tai įrodančius dokumentus, bus nuo jų atleisti.
Pagal konkurso nuostatus, jaunojo mokslininko stipendija yra 6 bazinių socialinių išmokų dydžio, mokama kartą per mėnesį vienus metus. Šiemet bus skiriama 15 stipendijų, kurios bus mokamos nuo 2018 m. spalio mėnesio.
LMA nuoširdžiai apgailestauja, jei naujoji konkurso tvarka sukėlė nepatogumų ar papiktino kai kuriuos jaunuosius mokslininkus, tačiau kiekvienas konkursas turi savo tvarką, taisykles ir kiekvienas gali nuspręsti, ar jos jam priimtinos, ar dalyvauti konkurse.
Pirmuosiuose paraiškų rengimo mokymuose dalyvavo daugiau kaip 120 jaunųjų mokslininkų. Nepaisant pasikeitusios tvarkos, susidomėjimas konkursu išlieka didelis ir tikimasi sulaukti panašaus paraiškų skaičiaus kaip ankstesniais metais. 2017 m. konkursui buvo pateikta 100 paraiškų, 2016 m. – 110, 2015 – 85. Mokymų metu jaunieji mokslininkai buvo aktyvūs, uždavė daug jiems rūpimų klausimų. Tikimasi, kad suteikta informacija padės jiems kokybiškiau parengti, tinkamai užpildyti projektų paraiškas.
Mokymai organizuojami įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą, todėl jų tvarką reglamentuoja tokiomis lėšomis remiamų projektų administravimo ir finansavimo taisyklės.