Sakoma, juk ne bėda, visi skurdžiau gyvenantys ir taip važinėja viešuoju transportu. Tik štai ką daryti kaimo žmonėms?
Juk autobusai tikrai nevažiuoja kas 10 minučių, o būna, kad ir visai nevažiuoja arba nepravažiuoja...
Norint pasikeisti automobilį reikalavimų sąrašas ilgas: įsigytas automobilis turi būti Europos Sąjungoje užregistruotas ne anksčiau nei 2013 m. sausio 1 d. arba vėlesne data.
Taip pat reikalaujama, kad perkamas automobilis į aplinką išmestų ne daugiau nei 130 g/km anglies dvideginio.
Galiausiai nurodoma, kad gautos kompensacijos panaudoti dyzelinu varomiems automobiliams negalima. Naujai įsigyjamas automobilis privalo važiuoti benzinu, dujomis (gamtinėmis arba suskystintomis), etanoliu, elektra.
Taip pat įmanoma, kad automobilis važiuotų benzinu ir dujomis, benzinu ir etanoliu arba būtų hibridinis ir galėtų važiuoti ir elektra, ir benzinu.
Išimtis taikoma perkantiems elektromobilius, mat elektra varomi automobiliai gali būti ES registruoti seniau nei 2013 m., taip pat jiems nėra taikomas ir CO2 rodiklis.
Gavę 1000 eurų kompensaciją mažiau taršiam automobiliui įsigyti turėtų žinoti ir tai, kad pasirinkimų skaičius – ribotas.
Tiesa, jei gyveni kaime ir nori į darbą nuvykti ne tik kai sausa ar pašalę – pasirinkimų ir nelieka... Gali tik mokėti taršos mokestį. Ar važiuoti su dviračiu, o gal vaikščioti pėsčiomis? Jei eiti reikėtų 60 km, turbūt galimybės ir čia taptų ribotos.
Keistai mūsų krašte reikalus sprendžia. Gal pirmiausia kelius nutieskime, kad žmonės nebūtų atskirti? Gal duokim galimybę rinktis?
Juk kaimo gyventojai myli gamtą ir tikrai mielai jos neterštų. Bet šiandien netaršūs automobiliai tiesiog stipriai pralaimi kovą su kaimo kelių purvynais.