Neklystat. Negerai. Tai yra pabaigos pradžia. Aš taip palieku visas merginas, ir jeigu tai vyksta su jumis, šansai dideli, kad irgi esate paliekama.
Jeigu mergina yra kaip šeimos narys ir santykiai rimti, tada yra kiti atvejai, mes apie juos nekalbam. Bet jeigu vaikštai į pasimatymus mėnesį ar kelis ir dar nepažįstate vienas kito tėvų, su skyrybomis nėra ko per daug ir užsiimti.
Tada lengviausias, mažiausiai abiems pusėms skausmingas kelias yra atsitraukti. Mažiau skambini, mažiau rašai, parodai atstumą. Kam draskytis ir aiškintis santykius - niekada nesuprasiu. Jeigu santykiai man nėra verti tęsti, tai tuo labiau nėra verti vargo aiškintis.
Būkite atidžios, merginos, nes jeigu tai vyksta su jumis, galite greitai ir lengvai pabloginti padėtį. Taigi, į kai kurias po to težiūri kaip į klaidą... Kodėl? Ką daryti, kad taip nenutiktų jums?
Išsiskirsit tai išsiskirsit, bent liks tarpusavio pagarba. Kas gali būti blogiau? Suleisti į grobį nagus.
Pajutusios, kad vyras traukiasi, kai kurios mano buvusios merginos imdavo kibti dar stipriau. Prisipažinti jausmus, klausinėti, ką aš jaučiu, skambinti po keturis kartus per dieną.
Ką tai pakeitė? Mano pagarbą. Su tomis, kurios privertė mane aiškintis santykius, aš džiaugiuosi, kad viską baigiau. O su ta viena, paskutiniąja, beje, kuri pati nebekreipia į mane dėmesio, yra kitaip... Kai ji taip šaltai sureagavo, man pradėjo norėtis susitikti ir paaiškinti jai. Nelikti šikniumi.
Sakysite, seksizmas, bjaurastis, vyriškos nesąmonės? Jap. Bet geriau žinoti tiesą ;).