Išvardinsiu mano manymu pagrindines: pradėsiu nuo kitos savaitės, pirmadienio, neturiu aprangos, inventoriaus, nespėjau užbaigti darbų, reikia nuvežti vaikus, verslo susitikimas, namai, sodyba, savaitgalis, kamščiai gatvėse, nėra, kur pastatyti automobilio, kompiuteris, internetas ir t.t.
Beje, daugelis sako, kad anksčiau viskas buvo kitaip. Taip, kitaip, nes mes neturėjome tokio plataus veiklos ir pramogų pasirinkimo. Įdomu, kokie būtume, jei prieš 30 metų būtume turėję viską, ką turi mūsų jaunimas dabar. Būtume tikriausia tokie patys, su panašiomis problemomis. Koks gali būti sprendimas?
Bandykite viską, visus fizinius užsiėmimus: komandinius sporto žaidimus, ieškokite savęs individualiuose užsiėmimuose. Radote? Einame toliau.
Dabar raskite trenerį! Tai pats sudėtingiausias ir atsakingiausias momentas, kuris labiausiai nulems Jūsų pasiektą rezultatą. Jis turi tapti jūsų mokytoju, kuris padės įveikti visus sunkumus, pagundas ir prisidės prie jūsų gerovės.
Suburkite bendruomenę, kolegas darbe, šeimos narius, kad jie taip pat išbandytų Jūsų veiklą, matytų, kuo Jūs gyvenate. Artimųjų palaikymas yra pats svarbiausias veiksnys rezultatui pasiekti.
Išsikelkite sau tikslą, kurį norite pasiekti. Gal dalyvauti varžybose, tapti treneriu, sveikai jaustis, koreguoti kūno poreikius? Tikslų yra labai daug, nes tai, kad skaitote šias eilutes, reiškia, kad ieškote sprendimų.
Fiksuokite savo pasiekimus, dalinkitės su kitais, siekite daugiau, kelkite didesnius reikalavimus. Tai jau sekantys žingsniai, kurie bus reikalingi Jūsų kelyje.
Perskaitęs DELFI kvietimą pasidalinti mintimis apie sportą, nutariau nelikti abejingas. Esu Ričardas Žilaitis užsiminėju sportu daugiau nei 30 metų, daugiausiai laiko praleidau gilindamasis į kovinį sportą ir kovos menus. Būdamas vaikas, labai norėjau tapti stipriu, mokėti pastovėti už save ir savo mintis. Sutikau trenerį Marių Misiūną, kuris mane ne tik išmokė kovoti, būti tvirtu, bet ir davė pirmuosius pamatus mano gyvenimui. Toliau treniravausi ir tapau treneriu. Dirbau ir dirbu su vaikais, jaunimu ir suaugusiais daugiau nei dvidešimt metų.
Kiekvienais metais vykstu kelti kvalifikacijos į Japoniją. Praktikuoju kovos meną kendo, senosios Japonijos kovos meną su kardais.
Japonijoje sutikau kitą mokytoją Akira Kubo Sensei, jis man parodė, kad fizinė jėga nėra aukščiau už vidinę jėgą, kad amžius nėra riba veiksmams. Kyumeikan kendo dodžo Tokijuje, kur aš mokiausi, susirenka japonai, kurių amžius siekia virš 85 metus. Šie žmonės tvirtai laiko kardą rankose ir sugeba laimėti prieš tokius kaip mes, kurie nesugeba susitvarkyti su savo ego.
Kodėl kovos menas kendo? Jis padeda koncentruoti veiksmus ties iškeltu uždaviniu. Tarkim, vienas kirtis, viena menama mirtis. Antrojo pasirinkimo gali ir nebūti. Svarbu padaryti vieną teisingą ir atsakingą sprendimą. Jį padaryti reikia būnant ne tik fiziškai, bet ir morališkai tvirtu, reikia turėti švarias mintis, kurios nemaišytų tavo veiksmams. Tam pasiekti reikia laiko - formuoti kūną, mintis, gyvenimo aplinką.
Bet grįžkime prie Jūsų. Užsiminėti sportu galite visi ir visur. Belieka tik turėti žinių, kurias gausite iš trenerio. Būkite laisvi mintimis ir darykite tai, kas Jums patinka. Receptus turite kelis, išbandykite ir pirmyn!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Taip pat turite patarimų? Papasakokite, kaip rasti valios sportuoti, parašykite mums, ką sporto dėka pavyko pasiekti jums. O gal, jūsų manymu, tai tėra bereikalingas laiko švaistymas? Rašykite savo nuomonę el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Sportas“.