Gyvename laukinio kapitalizmo sąlygomis, išlieka stipriausi. Materializmas, pinigai, pervertinti produktai, beverčiai daiktai - štai kas supa mus. Neseniai miręs vienas garsiausių Poparto stiliaus kūrejų Ričardas Hamiltonas paveiksle „Tai kas gi taip keičia nūdienos namus ir daro juos jaukius?“ išjuokia žmonių prisirišimą prie daiktų.
Paveiksle vaizduojamas kambarys, kuriame yra vyras ir moteris. Tobuli vyras ir moteris. Makabriškai panašus į Jorgeno Letho filmą. Jis bando parodyt, kad mes siekiame bereikalingo tobulumo, mes bandome pildyt dvasinę tuštumą daiktais, ir slėpt „sielos“ nebuvimą gražiais kūnais. Autorius rodo, kad žmonės, siekiantis žūtbūtinio unikalumo, vis tiek lieka apgailėtinai panašūs vieni į kitus. Materializmą jis parodo kaip antivertybę.
Jei pinigai ir daiktai nėra vertybė, tai išeitų taip, kad dvasinis balansas yra ta svarbiausia vertybė? „Malholando Kelio“ režisierius Deividas Linčas viename iš savo interviu yra pasakęs, kad tik dėl geros ir harmoningos vidinės savijautos jis turi motyvacijos kurti kažką naujo. Jis kiekvieną dieną medituoja bent po du kartus. Nesvarbu, tai vasara ar žiema, jis turi daug reikalų, ar visai jų neturi, jis medituoja. Jam tai tas pats, kas jums išsivalyti dantis ryte ir vakare. Tai ypač aktualu streso pilname XXI amžiuje. Žmonės tiesiog per greitai gyvena.
Aš turiu kiek kitokį požiurį į vertybes. Manau, vertybė yra kažkas panašaus į talentą. Kiekvienas turi tam tikra talentą, bet ne visi tai žino, ir ne visi ji tobulina. Kai kurie žmonės yra apatiški vertybėms. Tolerancija ir abejingumas yra pirmieji žlungančios visuomenės bruožai - kartą pasakė Aristotelis. Dabar dauguma žmonių jį užmėtytų moralės akmenimis, bet reikia žiūrėti giliau. Tai avinų bandos be nuomonės, liaudyje vadinami runkeliai. Jų pilna, jie niekur nedings. Svarbiausia, juo lengva tapt. Tiesa, sunku, bet įmanoma tapti protaujančiu žmogumi.
Homo Soveticus evoliucija į Homo Sapiens. Reikia ugdyti svarbiausią vertybę – informacijos atsirinkimo vertybę. Tokie „sovietikai“ pasyviai sutinka su viskuo, kas jiems sakoma. Net jei nuomonė ir nėra teisinga. Taip kuriama daugumos nuomonė. Svarbiausia įjungti „melo tinklelį“, daugiau domėtis situacija, daugiau mąstyti, daugiau svarstyti. Identiška situacija Orvelo „1984“ pasauliui. Būtina literatūra kiekvienam runkeliui. Galbūt dar Parulskio „3 sekundėms dangaus“. Žmogaus sugretinimas su gyvūnu, su padaru, kurio pagrindinis tikslas išgyventi, bet kokiomis priemonėmis. Jis trypia kitus, kad pats iškiltų, jis geria, kad pamirštų realų gyvenimą. Visai kaip minėti runkeliai.
Šiandien vienas žmogus yra tik statistika, tik skaičius poperiuje, visai mažytis, ir kuo toliau, tuo jo vertė mažėja. Jis tik vienas iš 7 milijardų, bet kokios vertybės globalizuojamos, jos pritaikomos visiems, jos supaprastinamos, jos praranda savo prasmę, bet tai nereiškia, kad žmogus negali jų atkurti, viskas atvirkščiai. Žmogus, sekiantis turėti svarbias vertybės, yra pavyzdys, nes kuo toliau, tuo sunkiau tai padaryti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!