Reikalavimai be argumentų?
Streiką inicijavusios profsąjungos iškelti reikalavimai – aiškiai suformuluotos sisteminės problemos ir konkretūs sprendimai, daugiau nei prieš metus aptarti su gausia pedagogų bendruomene ir švietimo profesionalais (beje, pastarosiomis dienomis dar kartą nuodugniai išanalizuoti su edukologijos, teisės ir ekonomikos specialistais, geranoriškai konsultavusiais streikuojančius pedagogus). Derybų vis laukiantiems pedagogams jau pabodo kartoti, kad dėl šių reikalavimų mes pasiruošę derėtis, tartis dėl įgyvendinimo sąlygų, terminų ir detalių. BET VIS DAR nesulaukiam ministerijos darbo grupės, ateinančios į tikras derybas... Kodėl švaistomas toks brangus laikas pokalbiams su ne streiko reikalavimus pateikusiomis profesinėmis organizacijomis? Kodėl vilkinamas problemos sprendimas?
Nepagarba institucijoms?
„Pone Navickai, ar galėtumete pateikti savo reikalavimus? Kad ne tik iš socialinių tinklų galėtume išgirsti ko jūs norite?“. Visoje Lietuvoje jau vos ne mėnuo vyksta streikas, reikalavimai raštu įteikti 2017-11-20, o ministerija atkakliai klausia, kokie jie... Kas tai – viešųjų ryšių akcija siekiant diskredituoti profesinę sąjungą ar negebėjimas perskaityti pateiktus dokumentus?
Taisom ar imituojam taisymą?
Prestižinėmis įprastai laikomos institucijos parodė ir, deja, kai kurios toliau demonstruoja ne itin didelį profesionalumą, negebėjimą arba nenorą pripažinti, o tuo labiau ne „dėl paukščiuko“ spręsti sistemines klaidas, tartis, ieškoti sprendimų su streiką inicijavusiomis ir palaikančiomis profesinėmis organizacijomis. Mūsų pareiga demaskuoti ilgus metus besitęsiantį svarbiausių valdžios institucijų neprofesionalumą, išsakomų problemų negirdėjimą, esminių sprendimų ignoravimą, net dezinformaciją („buvo susitarta“ – viešai teigiama, kai nėra nei ministrės, nei streiką palaikančių profsąjungų pirmininkų parašų).
Lingvistinis ir ekonominis neraštingumas. Kieno?
Streikuojančių mokytojų lingvistinį ir ekonominį raštingumą supranta šviesiausi Lietuvos sluoksniai, mokytojų, edukologų, odontologų ir kitų medikų profesinės ir kitos organizacijos. Nes mokėsi mokyklose. Ir jaučia pareigą palaikyti kovą už tiesą, teisingumą ir žmogaus teises. Nemotyvuoti, abstraktūs teiginiai yra skirti tam, kad diskredituotų mokytojus.
Prestižas
Deja, toli gražu ne siekiamybė. Jau dabar aišku, kad tušti žodžiai. Apie jo menkinimą byloja jau ilgą laiką vykstančios „reformos“ ir toliau tęsiama švietimo (ir ne tik) politika bei pastarųjų dienų ŠMM specialistų ir Vyriausybės viešai išsakoma pozicija ir veiksmai.
Subjektai
Kažkieno įvardinti „LEU studijavę ar niekur kitur neįstoję subjektai“ – tai mokytojai, tarp kurių yra aukščiausios kvalifikacinės kategorijos specialistų, taip pat mokytojų, oficialiai įvertintų mieste ir respublikoje, išugdžiusių ne vieną ir ne du respublikinių olimpiadų ir konkursų nugalėtojus. Bet turbūt pats didžiausias įvertinimas – vis labiau augantis kolegų, mokyklų ir kt. švietimo, mokslo, kultūros, teisėtvarkos įstaigų bei šių sričių autoritetų palaikymas kovoje už tiesą, demokratiją ir reanimuotiną švietimo kokybę.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Atsidūrėte panašioje situacijoje? Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.