Iš Šarmo el Šeicho ekskursija į Izraelį organizuojama tik pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Iš viešbučių Šarme el Šeiche jus pasiims maždaug 19-20 val. Tuo pačiu metu vyksta keli autobusai, mūsų kelionėje vyko 5.
Jei būtų galimybė pasirinkti, reiktų prašyti būti pasodintiems į pirmesnius autobusus, ar bent stengtis būti grupės priekyje. Taip pasienio patikrą praeisite greičiau, o ir tikimybė, kad pateksite į Izraelį didesnė nei stovint eilės pabaigoje. Mums nepasisekė, nes dėl 3 neblaivių turistų, kurie derėjosi su gidu ir galiausiai po 40 min. atsisakė važiuoti, mūsų autobusas atsidūrė eilės pabaigoje.
Dėl ukrainiečių ypač sudėtingos patikros (Izraelio pasienio postas kai kuriems ukrainiečiams yra vartai į nelegalią emigraciją ir darbą šalyje). Anksčiau pasienis patikrindavo apie 2000 asmenų, kai dabar vos 200 – 300 asmenų. Ir visai nesvarbu, kad žmonių skaičius labai sumažėjęs, bet žydų pasienietis bet kada gali sugalvoti, kad tarpinėje patikroje jis dabar nedirbs 40 minučių, o tik vaikščios ir įtarinės turistus, ieškodamas, ar nėra panikuojančių žmonių.
Patikrų daug: kelios pasų ir bagažų kontrolės. Buvo užduodami specialūs klausimai ir, pavyzdžiui, man teko išvardinti pavardes, pasakyti gimimo dieną, paaiškinti, kokiu tikslu vykstu. Ir galiausiai, priėjus paskutinę pasų kontrolę, priėjo pasienietė moteris ir įdėmiai žiūrėdama į akis paklausė „koks tikslas vykti į Izraelį vienai dienai, ar užteks laiko pažinti šalį?“. Paaiškinus, kad vykstu į ekskursiją, nes noriu apsižvalgyti ir jei patiks, ateityje atvažiuoti ilgesniam laikui, buvo duotas leidimas eiti prie galutinės pasų patikros. Jei šiame poste Jums pasas bus atiduotas, gavote leidimą atvykti į šalį, tačiau be jokios abejonės, be teisės dirbti. Jei jūsų pasas bus paimtas ir paaiškinta, kad reikės palaukti, deja, bet jūs patekote į nuskriaustųjų sąrašą.
Beje, į nuskriaustųjų sąrašą galite patekti ir gavę leidimą, bet tiesiog patikrą ėjote vienas iš paskutinių. Realiai patikrą reiktų pereiti iki 5 val. ryto (mums pasas buvo atiduotas 5:35), nes ekskursijos planuojamos būtent nuo šios valandos. Nesvarbu, kad aš ir su manimi keliavusios dvi mergaitės gavome pasus, patekome į nuskriaustųjų sąrašą. Taip pat dar grupelė ukrainiečių ir italas. Grupė bendrai sudarė 13 asmenų, įskaitant ir mus, 3 lietuves, bet, deja, likome už brūkšnio. Buvo paaiškinta, kad mums nepasisekė, o kadangi nėra 20 asmenų, priimančioji žydų kompanija sakė, kad autobuso negali suorganizuoti.
Kadangi esu pati kelionių agentūros atstovė, buvau pasipiktinusi tokiu žydų darbu. Surinkus visus nuskriaustuosius, pasiūliau rašyti bendrą pretenziją ir kelti kolektyvinį ieškinį. Priimančios įmonės atstovui Alexui, beje, pabijojusiam pasakyti pavardę, paaiškinau, kad nekelsiu kojos į jokį Šarmą el Šeichą, nes leidimus turime, o kad praėjome patikrą paskutiniai, tikrai ne mūsų bėdos. Nežinau, iš kur buvo jėgų ir drąsos, o gal noras padėti ne tik sau, bet ir kitiems žmonėms pamatyti Izraelio žemę, nepalikti jų likimo valioje, nes kaip supratau, su ukrainiečiais elgiamasi kaip tik norima, jie ten neturi jokių teisių.
Po tikrai pakelto tono, pasienio viršininko pagalbos ir grasinimų, kad kreipsiuosi į Izraelio turizmo ministeriją, kad bus iškeltas kolektyvinis ieškinys ir nuostoliai tikrai bus didesni nei papildomo autobuso atsiuntimas, po gerų 30 min buvo pasakyta, kad mums bus atsiųstas autobusas ir mes važiuosime. Ukrainiečiai dėkojo, italas spaudė ranką. Žodžiu, pasijaučiau kaip žvaigždė, padėjusi ne tik sau, bet ir kitiems 15 asmenų įvažiuoti į Šventąją Žemę.
Apie 7 val. išėjome iš terminalo ir prasidėjo mūsų kelionė. Planuotas 2 valandų laikas prie Negyvosios jūros sutrumpėjo iki valandos, bet niekas neprieštaravo, juolab, kad maudytis šioje jūroje pirmą kartą įlipus galima tik 15 minučių. Didelę nuostabą sukėlė Negyvosios jūros spalva, kadangi visada galvojau, jog jos spalva panaši į dumblo, juodos ar pilkos spalvos. Mano nuostabai, jis peršviečiamos gelsvos spalvos ir labai riebus. Dėl didelės druskos koncentracijos verčia iš kojų, todėl gulėti rekomenduojama ant nugaros. Nuprausti riebų kūną rekomenduojama su muilu ir stipria vandens srove, vėliau laikas persirengimui, pusryčiams ir maudynėms jūroje. Viskam tikrai užteko vienos valandos.
Paskui prisijungė puikiai rusiškai kalbantis gidas-eruditas, įspūdžiai vis gerėjo. Maudėmės Jordano upėje, o labai tikintys pirko ir marškinius ir lipo į “Gango” upės spalvos, beje, šaltą vandenį. Vėliau Betliejus, pietūs – švediškas stalas (maistas skanus tik didžioji dalis patiekalų šalti, gėrimai už papildomą mokestį, bet kainos nepasirodė itin aukštos, 1,5 l mineralinio butelis kainavo 3 dolerius, už jį mokėjau banko kortele, todėl grynųjų neprireikė).
Galimai dėl to, kad šiek tiek vėlavome su programa ar žmonės nebuvo linkę pirkti, per visą kelionę sustojome tik keliose prekybos vietose. Žmonės pirko žvakių, skaras ar ikonas. Mes ir keli kiti lietuviai buvome santūrus, nebūtina juk atėjus į bet kurią parduotuvę pirkti prekių, net jei jų ir nereikia. Pinigai buvo saugūs.
Vėliau vykome į Jeruzalę su įspūdinga Švento kapo bažnyčia ir galiausiai raudų siena. Beje, didelę nuostabą sukėlė, kad visose lankytinose vietose: bažnyčiose, cerkvės viduje buvo leidžiama fotografuoti, todėl ne tik išlikusios sienų freskos ar įspūdingi ikonostasai liko įamžinti. Diena pamažu ėjo į pabaigą, nuo penktadienio 17 val. skelbiama šabato pradžia, fotografuoti tikinčiuosius draudžiama. Viena mūsų grupės keliautoja iš Vengrijos buvo taip įspėta: "tu negali naudotis telefonu iki ryt vakaro".
Girdėjome, kad gali net atimti filmavimo kameras, fotoaparatus ar telefonus, bet šiuo atveju tik įspėjo. Keistas įspėjimas, bet vengrė pakluso ir mums papasakojo apie šį įvykį.
Kad ir agentūros, parduodančios ekskursiją į Izraelį, gali sakyti, kad ji bus vedama tiek rusų, tiek anglų kalbomis, tai bus netiesa. Ekskursija vyksta rusų kalba ir labai mažai gidas gali išversti į anglų kalbą. Taigi, jei silpnai žinote rusų kalbą ar visai nekalbate, prieš vykdami į šią ekskursiją įsitikinkite, ar nėra viso autobuso angliškai kalbančių žmonių, nes priešingu atveju galės padėti tik tokie žmonės kaip aš ir retkarčiais išversti įdomius faktus ar pasakyti svarbią informaciją anglų kalba tiek vengrams, tiek italui.
Nors kiek ir pavėluotai, bet visi suplanuoti objektai buvo aplankyti. Dar kelios valandos iki pasienio ir apie vidurnaktį jau buvome Tabos pasienio poste, patikra daug greitesnė ir spaudas, leidžiantis likti Egipte, Akabos įlankoje su Sinajaus viza, buvo nemokamas. Valio, grįžtame į Egiptą.
Jeigu kas paklaustų, ar norėčiau dar kartą vykti į Izraelio ekskursiją iš Šarmo el Šeicho ir būtų įmanoma paprasčiau pereiti Izraelio pasienį, pamiršti varginančią patikrą, į ekskursiją tikrai rekomenduočiau vykti, nes vieną kartą tikrai verta pamatyti ir išgirsti tiek savo akimis, tiek ausimis.
Viliuosi, kad šis ilgas aprašas apie ekskursiją į Izraelį Jums buvo naudingas, o jei norėsite daugiau ir smulkesnės informacijos apie šią ekskursiją ar ją užsisakyti iš mūsų partnerių Egipte, rašykite asmeninę žinutę, mielai padėsiu.