Ne ne, aš nesidalinsiu verksminga istorija, kaip vėluoja lėktuvai, priekabiauja turkai ar apsinuodijama egiptietišku maistu, nepasakosiu, kaip kas ir ką apgaudinėja ir neraudosiu, kiek daug išleidžiama pinigų ir ar verta… Iki šiol manau ir manysiu, kad atostogos – tai metas, kai reikia į viską spjauti ir ilsėtis. Aišku, būna išimčių, bet didžioj dalis įvykių priklauso tik nuo mūsų, ir tiek mes patys galime pasirinkti, kaip ir į ka reaguoti.
Aš Jums papasakosiu, kaip iš tikrųjų atostogauja didžioji lietuvių dalis. Papasakosiu, kaip jie ilsisi ir, koks iš tikrųjų jų požiūris į poilsį.
Taigi prieš jūsų akis - keletas tikrų tikriausių pavyzdžių, skundų, kuriuos teko girdėti. Tiesa, noriu paminėti, kad kai pradėjau dirbti šioje romantika dvelkiančioje srityje, nuoširdžiai tikėjau, kad einu dirbti paties gražiausio ir optimistiškiausio darbo pasaulyje.
Tikėjau, kad einu dovanoti žmonėms poilsį, atostogas, naujus įspūdžius. Tikėjausi, kad mane kasdien sups besišypsantys ir atsipalaidavę veidai - smagiai nusiteikę būsimieji keliauninkai. Bet vaje, vaikyti, kaip klydau…
Pavyzdžiui, viena labai inteligentiška moteris pirko kelionę į šiltus kraštus (5 žvaigždučių viešbutis, vaizdas į jūrą, „all inclusive“ (liet. viskas įskaičiuota) ir kiti malonumai). Užsakome kelionę, atsisveikiname, palinkiu klientei gero poilsio ir tikiuosi, kad šioji puikiai praleis laiką su savo šeimą. Deja.
Jau pirmąją kelionės dieną sulaukiu skambučio, kurio pradžia nenusakoma. Kažkas garsiai raudoja ir pirmoji į galvą šovusi mintis yra, kad kažkam nutiko didelė nelaimė. Po kelių akimirkų, suvokiu, kad skambina mano klientė ir jau sugebėdama rinkti žodžius vieną po kito, sudėlioja sakinį, kad aš, nenaudėlė, sugadinau jos šeimai atostogas, nes vaizdą pro kambario langą dalinai dengia palmės… Moteris raudoja ir kūkčioja.
Kitas pavyzdys susijęs su mano kolege. Įsivaizduokite, ši parduoda kelionę smagiai šeimynėlei, šie išvyksta ilgai lauktų atostogų, bet, kaip pirmajame pavyzdyje, sulaukiame skambučio. Mano kolegei grasina susidorojimu bei pasirūpinti, kad ši būtų atleista iš darbo. Priežastis – viešbučio kambaryje nėra plaukų džiovintuvo (taip dažnai būna mažuose viešbutukuose, vis tik registratūroje visuomet būna vienas ar du egzemplioriai). Moteris paklaikusi ir pasibaisėjusi. Šeima ir sugrįžusi nenurimsta, atakuoja kelionių agentūra, prašo, kad jiems būtų visiškai finansuota kelionė. Grasina kolegei, kad ši bus atleista iš darbo.
Na, o mano mylimiausias pavyzdys, susijęs su oro sąlygomis. Vidutinio amžiaus porelė išsiruošia į egzotišką šalį romantiškai kelionei. Nuostabaus grožio vieta, prabangus viešbutis… Aukščiausia klasė! Deja, visa tai žavu, tik mūsų galvelėse, nes pora mus kasdien atakuoja skambučiais, jog štai lyja, o mes, šaraškino kontora, jų neinformavome… Jokie pasiaiškinimai, kad mes ne meteorologijos stotis, jų nejaudina.
Dar vienas smagus įvykis nutiko su dvejomis pagyvenusiomis moteriškėmis, kurios keliavo pačios, pirko vizas. Joms buvo suteikta visa reikalinga informacija bei parekomenduota įsigyti papildomą vizą (nes įtarėmė, kad nepaisant jų neigimų, moterys nusiteikusios važiuoti per šalį, kurią kertant reikalingos tranzito vizos). Vis tik, moterys mūsų nepaklauso, o po keleto savaičių prasideda grasinimų ataka ir kaltinimai, kad mes neinformavome, jog reikalinga dar viena (tranzito) viza.
Trumpai tariant, moteris išlaipino pasienyje su šalimi, kurioje būtina tranzitinė viza. Teroras truko gal mėnesį, buvo reikalaujama pinigų, moralinės kompensacijos, papildomų kelionių ir kitko. Kasdien skambinėjo keliauninkių artimieji ir kūrė istorijas, apie tai, kaip per mus moterys patyrė stresus ir širdies smūgius… Trumpai tariant, reikalavo pinigų.
Vainikuosiu visus pavyzdžius dar viena istorija. Šeima išsiruošia į nuostabią dviejų savaičių kelionę, kurią sudrumsčia vėluojantis lėktuvas. Be abejo, nemalonu, nes keleiviams oro uoste tenka praleisti keletą valandų, tad nuostabiąją šalį keleiviai pasiekia ne dienos viduryje, bet vėlai vakare…
Turistams pasiūlomas nemokamas maistas lėktuve, o šalyje, į kurią atskrido, - nemokama ekskursija. Deja, žmonės nerimsta ir skambučiais bombarduoja kelionių agentūrą ir visus, ką tik įmanoma. Reikalauja piniginės kompensacijos už tai, kad jų dukra oro uoste labai pavargo ir verkė, dėl to motinai prasidėjo migrena, o ir šiaip, moters vyro gimtadienio šventimą teko nukelti viena dieną vėliau. Mes neva sugadinome jiems atostogas ir jokie atsiprašymai ir nemokamos dovanos to neatpirks… Vėlgi buvo verkiama ir reikalaujama pinigų.
Taigi, tokia realybė, aš nefantazuoju, vaikystėje man nebuvo sutrenkta galva. Pasakoju realias istorijas apie realius žmones, kurie vaikšto tarp mūsų ir turi vieną didelę problemą - nemoka ilsėtis, nesuvokia, kas tikrai yra bėda, o kas tik trumpalaikė smulkmė. Po šios darbo patirties, atsargiai klausausi draugų, kolegų, pažįstamų žmonių skundų apie atostogas, nes manau, kad daugeliu atveju skundai - žmogaus susireikšminimo, nepasitenkinimo pasaulio ir savimi rodiklis. Puikiai suvokiu, kad tikrai būna tragiškų istorijų, bet taip pat žinau, kad tik mes patys renkamės kaip į jas reaguoti.
Visiems linkiu tik gerų įspūdžių ir geros patirties. O dar labiau linkiu sveiko, gražaus požiūrio į gyvenimą.
Rašinys skirtas savaitės temai „Mano atostogų košmaras: kur geriau nevažiuoti...“.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Artėjant vasarai ne vienas pradeda svajoti apie metą, kai galės atitrūkti nuo darbų ir pasimėgauti ilgomis, visus metus lauktomis atostogomis. Vis dėlto, ne visuomet nusišypso sėkmė – juk būna, kad skrydžiai vėluoja, autobusai genda, lagaminai pasimeta, o viešbutis, kur po ilgos kelionės norisi ištiesti kojas, pasirodo visai ne toks, kokį regėjote reklaminėje nuotraukoje. Prašome Jūsų – pasidalinkite savo atostogų košmaru ir perspėkite bei padėkite jo išvengti kitiems!
DELFI skaitytojai ne kartą pasakojo apie nesėkmes, kurios juos ištiko keliaujant. Pavyzdžiui, DELFI skaitytoją Laurą jos net privertė atsisakyti planų kada nors grįžti į Paryžių – iš ten neišskridęs lėktuvas, pilni viešbučiai nuotaiką sugadino ilgam laikui ir pamokė vengti vieno oro uosto.
Tuo metu į Prahą norėjusi išvykti Irma ten taip ir neapsilankė – bėdų vėl kilo dėl atšaukto skrydžio.
Prašome Jūsų - pasidalinkite savo atostogų istorijomis ir patarkite, kaip išvengti nesklandumų. Galbūt prasta patirtis jus išmokė, į ką atkreipti dėmesį keliaujant ir atostogaujant? Papasakokite, kiek išleidžiate atostogoms. Laukiame Jūsų minčių el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Atostogos“ iki balandžio 21 d. Vieno teksto autoriui atiteks puiki knyga atostogoms – Ch. Greenhalgh romanas „ Suvilioti Ingridą Bergman“.
Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau: