Pasidomėkite, kokią pensiją gausite, jei uždirbate 3000 ar 2000 eurų „į rankas“ ir kokią neįgalumo išmoką gausite, jei susirgsite (sakykime, esate dirbanti ir turite tikrai didelį stažą). Matyt, dėl to net skaičiuoklių nėra, kad nesimatytų tragiška padėtis su būtent šiomis išmokomis/pensijomis.
Neįgalieji (sakykime, onkologiniai ligoniai) ir taip yra be galo nuskriausti, o dar turi galvoti, iš ko nuvažiuoti iki ligoninių, ką valgyti. Tai yra visiška valstybės diskriminacija.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:
Šiuo atveju labai svarbu atskirti potencialias išmokas:
- LIGA. Jeigu asmuo, turintis reikiamą socialinio draudimo stažą suserga sunkia liga, pavyzdžiui, onkologine, nedarbingumo laikotarpiu jam mokama ligos išmoka – išmoka mokama iki kol žmogus pasveiksta arba jam nustatomas darbingumo lygis. Išmokos dydis siekia 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
- NEĮGALUMAS ir PENSIJOS. Neįgalieji gali gauti kelių rūšių pensinio pobūdžio išmokas:
1. Socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos – jeigu žmogus per gyvenimą yra įgijęs bent minimalų jo amžiui taikomą pensijų draudimo stažą (nuo 2 mėnesių iki 15 metų).
Netekto darbingumo pensijos dydis priklauso nuo asmens įgyto stažo, sumokėtų socialinio draudimo įmokų ir nuo to, koks darbingumo lygis jam nustatytas – lengviausią negalią turintiems asmenims pensijos yra mažesnės, sunkesnę – didesnės.
Reikalaujamas stažas netekto darbingumo pensijai skirti priklauso nuo neįgaliojo amžiaus. Kuo žmogus jaunesnis, tuo mažiau stažo reikalaujama. Netekto darbingumo pensijos indeksuojamos tuo pačiu indeksu kaip ir senatvės pensijos. Skaičiuojama, kad kitąmet jos augs 8,11 proc.
2. Šalpos pensija – jeigu žmogus dėl neįgalumo neįgijo socialinio draudimo stažo.
Jas gali gauti tie, kurie yra netekę 60 proc. ir daugiau darbingumo (nuo 118,8 iki 132 eurų). Neįgaliesiems, kurie pripažinti tokiais iki 24 metų (atskirais atvejais – iki 26 metų), mokamos pensijos irgi priklauso nuo šalpos pensijų bazės bei nuo jiems nustatytų netekto darbingumo procentų (nuo 99 iki 297 eurų). Šalpos pensijos priklauso nuo šalpos pensijų bazės dydžio. Kitąmet metais šalpos pensijų bazę planuojama didinti.
- NEĮGALUMAS ir SPECIALIEJI POREIKIAI. Neįgalieji, kuriems nustatyti specialieji poreikiai (tiek suaugę, tiek vaikai) gali gauti kelių rūšių tikslines kompensacijas:
1. Nuolatinės slaugos tikslinė kompensacija – mokama 216 arba 296 eurai priklausomai nuo poreikio lygio.
2. Nuolatinės priežiūros (pagalbos) tikslinė kompensacija – mokami 68 arba 125 eurai priklausomai nuo poreikio lygio.
3. Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija – kartą per 6 metus priklauso 1216 eurai, jei perkamas ar pritaikomas lengvasis automobilis.
Jei yra nustatyti specialieji poreikiai, tikslines kompensacijas neįgalieji (suaugę ar vaikai) paprastai gauna kartu su šalpos pensijomis.
Kitais metais tikslinių kompensacijų bazė didės nuo 114 iki 117 eurų, todėl didės tikslinės kompensacijos. Lengvojo automobilio išlaidų kompensacija irgi šiek tiek didės, nes nuo 38 iki 39 eurų augs bazinė socialinė išmoka.
-NEĮGALŪS VAIKAI. Vaikai, kuriems nustatytas neįgalumas, gali gauti šalpos pensijas.
1. Su sunkiu neįgalumu – 264 eurai;
2. Su vidutiniu neįgalumu – 198 eurai;
3. Su lengvu neįgalumu – 132 eurai.
Šalpos pensija priklauso nuo šalpos pensijų bazės, kuri šiuo metu siekia 132 eurus. Kitąmet šalpos pensijų bazę planuojama didinti.
PAŠALPOS. Jeigu žmogus dėl kažkokių priežasčių netenka pajamų arba pajamos labai mažos, tada galima pretenduoti į socialinę pašalpą bei šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas.
1. Socialinės pašalpos mokamos, kai pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 122 eurų, neskaitant vaiko pinigų ir 15-35 proc. darbo užmokesčio, priklausomai nuo šeimos sudėties.
2. Šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos skiriamos įvertinus išlaidas ir pajamas:
- Šildymo, kai būsto šildymo išlaidos viršija 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio,
- Karšto vandens, kai išlaidos viršija 5 proc. skirtumo tarp pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio,
- Geriamojo vandens – 2 proc. skirtumo tarp pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio.
Kitais metais planuojama didinti valstybės remiamų pajamų dydį nuo 122 iki 125 eurų, todėl daugiau žmonių galės pretenduoti į paramą, o didėjant bazinei socialinei išmokai nuo 38 iki 39 eurų augs ir socialinės pašalpos.
KAI ĮPRASTA PAŠALPA NEPRIKLAUSO. Be to, pagal galiojančią tvarką, atsižvelgiant į realią šeimos padėtį ir konkrečias aplinkybes, savivaldybės turi teisę teikti socialinę paramą ir įstatymo nenumatytais atvejais (pavyzdžiui, skirti vienkartinę pašalpą, tikslinę, periodinę, sąlyginę ir kita). Taip turi būti daroma, kai kai parama pagal nustatytą teisinį reguliavimą nepriklauso arba yra nepakankama, tačiau, būtina.