Pirmąją pasakojimo apie sekso klubą Olandijoje dalį galite rasti paspaudę čia, o antrąją – štai čia.
Ant kaklo raizgėsi sunkaus metalo storos ilgos grandinės, pridengdamos jų nuogas krūtis. Žvilgantys ilgi palaidi plaukai švytėjo prislopintoje šviesoje. Jos judino savo dailius, stangrius kūnus lengvos muzikos ritmu.
Man tai buvo panašu į naktinio klubo programą. O gal į meno šokį suaugusiems. O gal tai pasamdytos šokėjos publikai užkurti?
Pastebėjusios mano žvilgsnį moterys piršto judesiu pakvietė prisijungti. Nusišypsojau joms ir kilstelėjau taurę norėdama pasiteisinti, jog esu užsiėmusi kitais reikalais. Nukreipiau žvilgsnį į porą prie mūsų stalelio. Įdomu, kas tie žmonės? Ko jie ieško šiame klube? Gal tokie patys užklydėliai kaip ir mes?
„Susipažinkim“, – pasiūliau aš, ir mes paspaudėme vieni kitiems rankas. Vardų neišgirdau, bet nesvarbu. Galėsime ir taip pabendrauti.
„Jūs čia pirmą kartą?“ – paklausiau.
„Ne, mudu su žmona čia lankomės jau senokai. Mums patinka klubas. Puiki virtuvė. Renkasi pastovi publika. Jaučiamės kaip namuose. Jūs tikriausiai pirmą? Nematyti veidai“, – užklausė storulis, gurkštelėjęs šampano ir pastatęs taurę ant stalo.
„Pirmą. Mus atvedė smalsumas. Norime pasižvalgyti“, – prisipažinau.
„Labai gerai. Kas žino, gal patiks“, – mirktelėjo akį stalo pašnekovas.
Mums bekalbant, prie stalelio priėjo jaunas vyriškis. Tikrai ne vyresnis kaip trisdešimties. Jis padavė ranką mūsų kaimynei. Ko gero, pažįstami. Prisėdo prie jos ant sofos ir, pastatęs savo vyno taurę ant staliuko, apkabino ją per pečius.
Man pasidarė nejauku. Nesupratau, kas čia vyksta. Stebėjau savo pašnekovą. Jis toliau kalbino mus ir gurkšnojo šampaną. Atrodė, kad nekreipia dėmesio į jaunąjį konkurentą.
Arie irgi įsitraukė į mūsų pokalbį. Kalbėjomės apie viską: apie darbus, laisvalaikio pomėgius, vaikus. Netrukus mūsų pašnekovo žmona pakilo nuo sofos kartu su jaunu vyriškiu ir nuėjo link laiptų, vedančių į antrą aukštą.
Visi, net ir mes, esantys pirmą kartą, žinojo, kad viršuje prasideda suaugusių žmonių žaidynės. Kad ten žmonės renkasi ne pokalbiams ir taurei vyno. Ten renkasi publika, norinti patenkinti savo aistras.
„Tu nesureagavai, kad tavo žmona išėjo su kitu?“ – paklausiau nustebusi.
„Ko čia nustebti? Mes to ir atėjome. Gyvename su žmona jau trisdešimt metų. Gerai sutariame. Esame labai laimingi santuokoje. Turime keturis vaikus ir du anūkus. Mūsų niekas niekada neišskirs.
Prieš dešimt metų turėjau širdies infarktą. Visą laiką po ligos geriu stiprius vaistus. Galiu tiesiai pasakyti, kad man sekso jau nereikia. Nieko nebegaliu kaip meilužis. O žmona sveika ir dar jauna moteris, turinti teisę mėgautis gyvenimu.
Jai, kaip ir visiems, reikia ne vien meilės, bet ir pasitenkinimo. Tad ką daryti tokioj situacijoj? Skirtis? Nenorime. Ji nepageidavo susirasti meilužio. Nenorėjo manęs apgaudinėti, slapstytis. Na, žinai, kaip daugelis daro.
Todėl pasirinkome atvirumą ir skaidrumą. Man daug maloniau, jei žinau, su kuo ji ir kada. Taigi, žmona leidžia laiką su mano palaiminimu. Čia tik seksas, jokių jausmų. Tik pasitenkinimas. Daugiau nieko. Visiems gerai. Kodėl gi ne? Jei gali, nori ir turi, už ką. Niekas nieko neskaudina. Be melo ir slėpynių. Idealu. Ar ne?“ – tiesiai šviesiai pasakė jis.
Keista, graži ir šiek tiek graudi istorija. Palingavau pritardama ir atsakiau: „Aišku, gerai, kai visi patenkinti. Kodėl gi ne?“
Daugiau nesumąsčiau, ką pridurti. Neturėjau jokios teisės nei jų smerkti, nei kritikuoti. Žinojau Olandijoje galiojančią taisyklę – gali daryti viską, ką nori, jei netrukdai gyventi kitiems.
„Nueikite į antrą aukštą. Apsižvalgykite. Aš jau buvau ne kartą. Man, kaip žiūrovui, visai neįdomu. O jūs gal ką naujo atrasite“, – padrąsino mus atvirasis pašnekovas ir pakilęs nuo sofos nuėjo prie baro, nešinas tuščia šampano taure.
Arie irgi nuskubėjo paskui jį prisipildyti viskio stiklą.
„Įdomi istorija, – tepridūrė grįžęs. – Išgersiu taurelę, tada lipsim pasižvalgyti. Gerai?“
„Gerai. Tik tu nepadaugink, nes nesusitvarkysiu“, – pati nežinau, ar pajuokavau, ar ne.