Patekti į stovėjimo aikštelę galima nusipirkus bilietą arba pasinaudojus elektronine viešojo transporto kortele „KorriGo“
Pirmos linijos sėkmė paskatino tiesti naują trasą
Šiuo metu vienintelė mieste veikianti metro linija yra 9,4 km ilgio. Didžioji jos dalis nutiesta po žeme, tačiau keliose atkarpose trasa iškyla virš žemės ir guminiais ratais „apauti“ traukiniai, nesukeldami jokio pašalinio dundesio, rieda bėgiais ant specialių estakadų.
Prieš atsirandant metro, viešasis transportas mieste nebuvo populiarus. 2000 m. visu viešojo transporto tinklu pervežta 33 mln. keleivių, o po dešimtmečio šis skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – 2010 m. Bretanės sostinės viešojo transporto sistema pervežta apie 70 mln. keleivių.
Pirmosios linijos sėkmė paskatino priimti sprendimą tiesti dar vieną metro trasą, kurią ketinama atidaryti 2019 metų pradžioje. Ši linija bus ilgesnė – jos ilgis sieks 12,6 km, veiks 15 stočių. Kaip ir pirmąja, A, trasa, B linija važinės automatiniai traukiniai, kurių valdymui nereikalingas mašinistas, o stočių platformas nuo bėgių skiria stiklinės durys, automatiškai atsidarančios tik atvykus traukiniui. Taip užtikrinimas saugumas, nes žmonės neturi galimybės patekti ant bėgių.
Drąsus sprendimas tapo paspirtimi miestui augti
Įdomu tai, kad vos tik buvo patvirtintas tikslus naujos trasos maršrutas, suprojektuotos linijos apylinkėse prasidėjo didžiulė nekilnojamo turto plėtra. Investuotojus masina galimybė užsidirbti, nes nekilnojamojo turto vertė aplink metro trasas išauga 20-30 proc., todėl mieste sparčiai kyla nauji gyvenamieji pastatai ir komerciniai centrai.
Prancūzijos žurnalas „Miestas ir transportas“ 2007 m. Renui skyrė apdovanojimą už pasiteisinusią drąsą. Nors daugelis metropoliteno sistemos diegimui priešinosi ir palaikė tramvajaus idėją, labiau pritaikytą mažesniems miestams, dar 1989 m. tuometinis miesto meras Edmondas Hervé nepabijojo priimti ryžtingo sprendimo dėl metro statybų. Tad ko iš Reno galėtų pasimokyti mūsų sostinė, kurioje diskusijos dėl metro prasidėjo dar aštunto praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje?
Kas trukdo metro atsirasti Vilniuje?
Vien oficialiais duomenimis Vilniuje gyvena 2,5 karto daugiau žmonių nei Rene. Didžioji jų dalis įsikūrusi tankiai užstatytuose mikrorajonuose, kur metro nauda būtų ypač ryški dėl didelio keleivių srauto. Tai taip pat vienintelis augantis miestas Lietuvoje – sostinėje veikia daug universitetų, komercinių centrų, tūkstančiai žmonių kasdien sostinę lanko darbiniais ar kitais tikslais.
Šiuo metu Seime svarstomas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo įstatymas projektas numato, kad metro galėtų būti įrengtas tik privataus investuotojo lėšomis, šiam prisiimant visą finansinę atsakomybę. Kitaip tariant, valstybei metropolitenas nekainuotų – tiesiog reikia politinės valios ir ryžto tokį sprendimą priimti.
Ar politikai ryšis priimti sprendimą?
Naujasis miesto meras Remigijus Šimašius priešrinkiminiuose debatuose kalbėjo, kad ateityje metro Vilniuje turi būti. Anot jo, šioje kadencijoje svarbu metro suplanuoti ir daryti viską, kad nebūtų sutrukdyta metropolitenui atsirasti ateityje. Teigiamai nuteikia ir Seimo narių palaikymas.
Dar pernai Seime buvo priimtas Metropoliteno koncesijos įstatymas, tačiau Prezidentūra teisės aktuose įžvelgė trūkumų ir įstatymą vetavo. Atsižvelgus į pateiktas pastabas, parengtas ir Seime svarstomas jau minėtas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas.
Jį priėmus būtų žengtas svarbus žingsnis metropoliteno atsiradimo Lietuvoje link ir atvertas kelias didžiulėms investicijoms. Tad belieka mūsų politikams palinkėti Edmondo Hervé ryžto – istorija rodo, kad nelengvi sprendimai ilgainiui atneša milžinišką naudą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Kokia Jūsų nuomonė – kaip reiktų spręsti spūsčių problemą sostinėje? Jūsų nuomonių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt.