Staiga gražuolis, širdių ėdikas, pradeda skaityti moterų mintis ir girdėti viską, ką jos mąsto, bet nepasako...Pasisekė gi tokiam...Dažnai ir man kyla klausimas apie ka kalba, nori, svajoja šiuolaikiniai vyrai...
Dažnai jie teigia, kad svajoja sutikti moterį, kurią mylės, kibirkščiuos aistra ir ji bus vienintelė ir nepakarojama. Žiūrint iš savo patirties prizmės ir kilo noras pasigilinti ir paanalizuoti šią situaciją iš moteriškos pusės.
Vyriškis, pavadinkime jį banaliai Mr. X atvyksta į mūsų kraštą su draugu. Ponas atvykęs iš gražių moterų krašto, bet nuo išgerto alkoholio apsvaigsta ir jam kyla noras susipažinti su kokia nuostabia lietuvaite, kad naktis neprailgtų ir būtų maloni draugija. Pats X ir nėra iš nepatrauklių vyriškos giminės atstovų, bet...
Na ką gi, norisi, kad žmogus gerai praleistų laiką ir su draugu sugalvojame atvykusįjį supažindinti su mūsų bendra pažįstama. Vienintelis X pageidavimas, kad draugė būtų simpatiška. Aš ją mačiusi vieną kartą ir tai vakarėlyje probėgšmais, tai užtikrinu, kad draugė - patraukli moteris Mūsų užjūrių princas sutinka luktelėti, nes draugė grįžinėja į Vilnių ir atvykimas iki mūsų dislokacijos vietos užims laiko. Taigi, laukiame visi sutartinai ir nekantraujame, nes bare jau pradeda atsibosti ir norisi kažkur judėti, o gal net grįžti namo.
Pagaliau gauname SMS, kad ji visai šalia, mano draugas išeina parūkyti ir tuo pačiu palaukti mūsų kompanionės. Po kelių minučių jie grįžta ir prisijungia prie manęs ir X. Aš nelabai atkreipiu dėmėsį į pasirodžiusiosios išvaizdą, o mano draugas šnabžda man: „Viskas...Viskas...Vikusia atvažiavo su mėlyne paaky...“. Netikiu ir pradedu ją apžiūrinėti...O tai, jopapa...Tikrai...Nors po stalu lįsk arba skradžiai žemės prasmek. X nepriekaištauja, šypsosi, „juokelius skaldo“ ir visai nepastebi esminių pokyčių, kurie, nori nenori, kyšteli kaip juodoji skylė iš po tamsių plaukų.
Aišku, ji meistriškai dangstosi pamuštą akį, o mūsų svečias, kurį norime supažindinti su naktiniu sostinės gyvenimu, nelabai ir kreipia dėmesį į pašnekovės išvaizdą...Jie bendrauja, šnabždasi, juokauja...Ryšys užsimezgė ir mūsų su draugu nuostabai nauja susipažinusiųjų pora pareiškia, kad jie mus palieka ir išvažiuoja...Še tau ir posūkis...Liekame „apakę“ ir ilgai dar neatsitokėjame. Palydime juos iki taksi, o pakeliui girdime, kai jie vienas kitą vadina mažybiniais žodelyčiais...Va tau ir posūkis...Tai ko gi nori vyrai?
Išvada nr. 1. Brangiosios kolegės, moterys, nestresuokime gi taip dėl vieno ar dviejų papildomų kilogramų, trumpų kojų, ne taip krentančių plaukų. Tobulų moterų nebūna, visos jos tobulos yra žurnalų viršeliuose, o nusivaliusios kruopščiai „išpaišytas“ akis tampa tokiomis pat moterimis kaip ir mūsų kaimynė iš gretimos laiptinės. Be to, palyginus su Vikusia, mes atrodome „ledinės“. Simpatijai užsimegzti ne kliūtis net tai, jog pamušta akis ir mėlynė paverčia moterį panašią į pandą.
Išvada dėl vyrų nr. 1. Naujoji pažintis primena vienos nakties nuotykį, juk ji, atėjus rytui, neturi jokios ateities, net pasveikinimo su šventėmis, nes princas sėda į savo prašmatnų automobilį ir išvažiuoja pas žmoną ir vaikus. Asta la vista...
Sekanti situacija dar mistiškesnė - grįžtu namo į savo gimtąjį miestą ir sulaukiu svečių iš Maskvos. Manęs aplankyti atvažiavo mano ilgai nematytas pusbrolis. Išsikalbame apie šeimą, vaikus, jo žmoną...Viskas pas jį gražu, sakyčiau, net tobula...Kadangi pusbrolis seniai jau buvęs Lietuvoje, nusprendžiame pasivaikščioti po mūsų vaikystėje lankytas, lakstytas vietas...Saulutė maloniai šildo, prisiminimai liejasi per kraštus, o aš vis pagalvoju, kaip nusisekė Sauliaus žmonai...Toks ramus, galantiškas, inteligentiškas tas mano pusbrolis... Davė gyvenimas ir dribtelėjo...Et, sekasi gi ne kurioms...
Mintį nutraukia pusbrolio išpūstos akys, kai reikia susimokėti už kavą miesto centre. Akys ramios, šiek tiek išpūstos, bet panikos nulis, skambutis žmonai: „Natalija, nerandu banko korteles, brangioji, pažiūrėk, gal palikau „mūsų“ vietelėje...“. „Taip taip luktelsiu, neskubėk, kaip mokykloje sekėsi Mariukui?“. „Na taip...Nėra“. „Viskas gerai, paskambinsiu į banką ir užblokuosiu...“.
Nori nenori girdi pokalbio nuotrupas, o finale - butukas ir „susiskambinsime rytoj“. Vaje, koks grožis...Seilė tįsta, o po stalu jau susižavejimo ežeras...Kortelė sėkmingai užblokuota, o Saulius visiškai ramiu balsu man sako: „Kiek streso... Klausyk, gal žinai, kokį naktinį klubą? Gal nueikime pasilinksminti, man norisi atsipalaiduoti po tokių nemalonumų“.
Žinau, keletą naktinių kubų ir mes su Saulium patraukiame ten. Linksmybių įkarštyje pusbrolis priena su nauja pažįstama prie manęs ir sako, kad važiuoja į viešbutį. Ištyrinėju palydovę kritiškai, bet nėra net prie ko prikibti: aukšta, liekna „Olialia“ pupytė...
Išvada dėl vyrų nr. 2. Va tai tau, žmona gražuolė, vaikas, namai, bet...Trūksta kažko...Tik kaip čia taip gaunasi, kad net vienos vienintelės naktelės neišeina praleisti vienam? Negi mes nė kiek nesiskiriame nuo triušiukų, šuniukų ar kitų mūsų augintinių...Beje, šunims svarbi simpatija ir ne su kiekvienu gali suporuoti savo mylimą kalaitę. Gal ištikimybė jau nebemadinga ir visi, tiek vyrai, tiek moterys, vadovaujasi tik instinktais?
Galiausiai - jau ir asmeniškai mane palietusi istorija. Vieną vakarą susipažinau su tooookiu vyruku...Ohoho...Malonus, protingas, jaunesnis (tokių ypatingai vengiu ir jiems mane sužavėti labai sunkiai sekasi, greičiau „Mission Imposible“ (liet. misija neįmanoma). Po kelių valandėlių požiūris pradeda keistis, o kitą dieną jau skrieju į pasimatymą. Jis demonstruoja savo simpatiją, o man, aukštai mergaitei, labai imponuoja tai, kad jo ūgis leidžia pasijusti gležnutei. Restoranėlyje jis laiko ranką, pasakoja apie savo šeimą, rodo nuotraukas, atvirai demonstruoja savo susižavėjimą manimi, komplimentai taiklūs ir liejasi kaip iš gausybės rago...
Stotelėje stovime apsikabinę, jis šnabžda, kad susiras mane internete... Aš įlipu į troleibusą ir viskas baigiasi... Graži istorija. Internete taip ir likau nesurasta.
Išvada dėl vyrų nr.3. Sunku būti subjektyviai šiuo epizodu...Iš savo pusės galiu pasakyti, kad ne visi vyrai kiaulės, kartais galima sutikti ir kitokių šios rūšies atstovų. Skaičiau vienoje protingoje knygoje, kad vyras turi mokėti prajuokinti moterį...Šitam egzemplioriui pasisekė, gal todėl negaliu kažko labai kritiško išsakyti. Tebūnie jis jūreivis, turintis kiekviename uoste po širdžiai mielą moterį. Daugiau tokių, kad galėtume pasijausti moterimis ir ilgesnio „gėlių - saldainių“ laikotarpio.
Kaip bebūtų, smerkti visų išvardintų egzempliorių mes negalime, kritikuoti, įžeidinėti - taip pat. Galiu tik teigti tai, kad kartais ir patiems vyrams išvardyti elgesio modeliai lieka nelabai suprantami, o ką jau bekalbėti apie mus, moteris.... Juk mes iš Veneros, o jie - iš Marso...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!