Mat iš dešiniojo šono prie mūsų plakasi tokie kaimynai kaip „Motina Rusija“, apačioj – diktatoriška Baltarusija, nedraugiška Lenkija ir tik viršuje turime draugelius (ar tiksliau brolius) latvius.
Taip, pas mus mokesčiai, maisto ir visokios šildymo kainos nėra adekvačios atlyginimams (iš emigrantų esame girdėję apie pasakiškai gyvenančius norvegus arba apie didžiausią pasaulyje minimalią algą turinčią Šveicariją). Taip, mums geriausi kaimynai yra tie, kuriems dega namas, taip, mes turime daugiausia savižudžių pasaulyje ir vidury dienos čia šaudomi „pedofilai“. Taip, pas mus ne tik greičiausias internetas planetoje, bet ir jo komentatoriai yra didžiausi ekspertai, poetai, bei, nepabijokime to žodžio, „benkartai“. Bet, palaukit, ar tik tai mes turime, matome ir tuo didžiuojamės?
Visų pirma, apsidairykite. Anksčiau (prieš 25 metus) Lietuvos bamba buvo Kaunas. Ten klestėjo gerovė ir „visa, kas šauniausia“ buvo Kaune: tviskanti Laisvės alėja, žydintis Žaliakalnis, sproginėjantys kaštonai, spinduliuojantis Soboras ir t.t. Vėliau atėjo Vilniaus eilė – rekonstruotas senamiestis ir Gedimino prospektas, renovuojama galybė kultūrinio paveldo objektų, pastatyti Valdovų Rūmai ir pan. Ir visa Lietuva su pavydu žiūrėjo į šias dvi sostines ir plūdo į jas iš gūdžiųjų provincijų. Tačiau kaip yra dabar? Ar provincija lygi provincijai, į kurią nuvažiavęs su tviskančia naujausia mašina vietinių akims atrodai kaip ufonautas? Anaiptol. Kartą važiuodamas su taksistu būtent apie tai ir kalbėjau, kad viskas Lietuvoje išgražėjo. Gi šis man atkirto – „ai, žinai, pavažiuok toliau kur nuo Vilniaus ir prasideda vaizdeliai.“
„Bet ar tu, žmogau, tada esi nuvykęs kur toliau nei Vilnius?“ – retoriškai paklausiau ano. Ir tie, kas manim netiki, tenuvyksta į Uteną, Anykščius, Telšius, Plungę ar net tokią „Dievo užmirštą“ nykštukinę periferiją kaip Varniai. Apaksit, kaip sutvarkyti visi pagrindiniai keliai su nauju apšvietimu, trinkelėmis išklotais šaligatviais ir želdiniais. Tada, tarkim, Utenoje – nauji parkai, naujos teniso, krepšinio, futbolo žaidimo aikštelės. Kiek didesniuose miestuose – gal ir liūdnai pagarsėjusios, bet vis tiek – pastatytos ištaigios arenos, kurios priima kuo toliau, tuo daugiau didelių koncertų, dėl ko jau nebe vien G. Paškevičius ten gali koncertuoti vieną kartą per metus, bet juo įkandin seka nuo Naktinių Personų iki Džordanos Butkutės.
Kultūrinis gyvenimas, klausiate? Ką jūs! Lankiausi prieš 10 metų Amerikoje, išmaišiau ten Bostoną, New Yorką ir Cape Codą tada, kai ta šalis dar buvo pačiame žydėjime (t.y. iki krizės). Tai, ką mes turime dabar, mano subjektyvia nuomone, gal yra net spalvingiau, nei tuose daugiamilijoniniuose megapoliuose tada buvo. Taip, ten daugiau teatrų, taip, ten daugiau arenų su megažvaigždėmis, taip, ten daugiau klubų, barų ar restoranų. Tačiau mūsų sostinėje kartais būna taip, kad turi nors persiplėšti į šešias dalis, kai galvoji, kur nueiti šeštadienio ar penktadienio vakarą. Viskas taip koncentruota, intensyvu ir selektyvu.
Kai atvažiuoja kokia Kylie Mingue, sumanieji interneto komentatoriai sako: suseno, kad atvažiuoja į Lietuvą. Kai atvažiuoja Robbie Williamsas, kuris parduoda bilietus per 15 minučių į pasirodymus karščiausiuose Europos miestuose, tie patys didieji ekspertai pyškina: nusigyveno iki Lietuvos lygio. Ir net jei Michaelas Jacksonas būtų prisikėlęs ir Lietuvoje kaip zombis atliktų „Thriller“ albumą gyvai, matyt, anie rastų kokį pretekstą kaip, pavyzdžiui, „tik į Drasiaus kraštą tokiems ir važiuoti reikia…“
Ar verta tada skaityti tuos komentatorius, jei AKIVAIZDI tiesa, kad Lietuva išties dabar yra vienas karščiausių Europos kultūrinių taškų? Kur būna, kad gali nuo 18 valandos nueiti į Oskaro Koršunovo, Gintaro Varno ar Eimanto Nekrošiaus spektaklį, tada nuo 20.00 val. į areną į vieną iš minėtų koncertą ar pogrindinės muzikos festivalį? Tada sudalyvauti Kongresų rūmuose bei Filharmonijoje vykstančiame klasikinės muzikos sūkuryje. Kol galiausiai naktį praleisi viename iš galybės įvairiaspalvių barų, galybėje įmantrių restoranų ar klubų, su pasaulyje populiariu didžėjumi ar gyvu elektroninės muzikos atlikėju.
Na, ir galiausiai svarbiausia ir skaudžiausia problema – politika. Čia karšta tema ir ne vienam atrodys kaip minimas ant nervo. Taip, čia yra daugybė purvų, bet pasakykit Jūs man – kuri šalis nėra be purvinos politikos? O štai gerąją jos pusę mes, manau, tikrai turime ir dar kokią. Negi bus dauguma beskaitančiųjų, kurie nesididžiuoja tokia kieta ir sumania dabartine mūsų prezidente? Kuri būdama tokios nykštukinės Europos žemyno valstybės vadove bei spaudžiama iš šonų minėtų kaimynų, su tokiu anti-konformizmu ir išvis be baimės deklaruoja Akivaizdžią Tiesą apie visą pasaulį suvysčiusios krizės Ukrainoje prieš Rusiją. Ji tokia – vienintelė. Visame pasaulyje. Nebijanti, konkreti, gelianti tiesiai į nervą didžiajai meškai ir užsnūdusiems Europos lepšiams. Kad anie pagaliau nubustų.
Be to, kad ir kaip ten būtų, bet tas „prakeiktas fizikas“ išties kaip reikiant sudirigavo ekonominius svertus ir išlaikė Lietuvą nuo grėsusio bankroto sunkmečio metu. Po jo atėjęs „Prietaisas“ irgi nėra pats blogiausias variantas, nes juk jo valdymo metu mes pagaliau įsivedame eurą, ko gero, kompensuojamos bus pensijos, išaugo minimalus atlyginimas. Galiausiai, vien tai, kad turime bent tris senų tradicinių, nuosaikias ir daugiau mažiau – ne pigias ir ne populistines partijas – vien tai yra akivaizdus laimėjimas politikoje tokiai jaunai valstybei. O populistų visada ir visur kaip buvo, taip bus, ne tik pas mus, bet kiekvienoje šalyje… Mes tikrai nesame šioje srityje unikalūs.
Na, ir pabaigai dar verta prisiminti tokį „menką dalykėlį“, kuris visai Europai yra PAVYZDYS kaip reikia kovoti su Rusija – tai SGD terminalo „Independence“ projektas, kuris ne ginklu ar kažkokiu lindimu į užpakalį su kaimynu kovoja, o tik pačiu geriausiu būdu – atsiribojimu nuo jo. Kaune įsteigtas KTU „Santakos“ slėnis, kurį jau dabar užsienio žiniasklaida krikštija Silicio slėnio atitikmeniu visoje Europoje. Galiausiai sutvarkomi tos pačios Laikinosios sostinės pagrindiniai keliai… Kurie, reikia tikėtis, palengva ir liks tik kaip anekdotas ar istorija, o ne faktas.
Sporte skina medalius R. Meilutytė, dėl to lietuviai daugiau sportuoja moderniuose baseinuose. Pas mus merginos yra gražiausios visame pasaulyje – tą tvirtina visokie steve‘ai tyleriai. Žodžiu, lietuvi mielas, nubusk! Esi lietuvis ir tuo didžiuokis, džiaukis, šiukštu nesibodėk. Nekreipk dėmesio į idiotiškus komentarus internete, nes kaip vienas teisingai tame forume išsireiškė, ne lietuviai ten komentuoja, o tiesiog maniakinės depresijos kamuojami žmonės ir prorusiški samdiniai. Gyvename visi puikioje, išsivysčiusioje, nepriklausomoje, gražioje ir nuolat tobulėjančioje šalyje. Ir tai suvokę net nepastebėsime, kaip tik dar labiau pamilsime save, tėvynę ir visus kitus kurie gyvena ne tik šalia, bet ir kaimynystėje ar aplinkui. Tapsime geresni sau ir vieni kitiems.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!