Ne tik ženklais, radarais, baudomis, bet ir aplinkoje sukurtos sąlygos turi veikti vairuotojo būseną ir rekomenduoti greitį.
Visi žinome, kad pažiūrėjus pro lėktuvo langą atrodo lyg stovime vietoje, nors iš tikro skrendame 900 km/val greičiu ir ta apgaulinga savoka yra todėl, kad aplinka nutolusi nuo mūsų apie 10 km. Todėl norėdami mažinti vairuotojo greitį, turime didinti vairuotojo greičio pojūtį. Tai galime daryti artindami supančią aplinką. Yra daug būdų tai įgyvendinti, galima atitinkamai siaurinti važiuojamą dalį, kelio ženklinimais imituoti siaurą važiuojamą dalį, prie važiuojamos dalies artinti objektus, statinius, tvoreles, augmeniją ir t. t.
Augmeniją, žalumynus, krūmus auginti arčiau kelių yra daug kur paplitęs metodas Europoje. Vairuojant siauruose kaimo keliuose, kai krūmai vos neliečia automobilio veidrodžius – ne visada pavyksta net priartėti prie leistino greičio.
Siauroje aplinkoje, kur yra mažai erdvės nukrypimams vairuotojas ne tik geriau pajaučia greitį, bet ir išauga jo budrumas, kuris yra viena iš pagrindinių savybių eismo saugumui.
Reikalaudami iš vairuotojo laikytis mažo greičio plačiame kelyje, turime gerai įsitikinti, ar neatimame iš vairuotojo savybių, kurios lemia reakciją į įvykius aplinkoje.
Jai reikalausime vairuotojo automagistralėje Kaunas - Kryžkalnis laikytis 60 km/val, jo adrenalino lygis bus daug žemesnis nei vairuotojo, kuris laikysis 120 km/val. Apskaičiavus greičius, atstumą laiką, patikrinus reakciją į aplinką, iškyla abejonių, kuris eismo dalyvis saugesnis.
Yra daug kelių su reikalaujamu 70 km/val greičiu, tačiau kelių plotas panašus į greitkelio plotą. Pavyzdžiui, Hanoverio-Berlyno kelyje srautas juda 100-130 km/h ir jame pasitaiko automobilių, kurie skrodžia erdvę 200-220 km/h greičiu.
Todėl panašaus pločio kelyje 70 km/val greitis tikrai netinka, nes vairuotojui norint neprarasti budrumo, jis pats nepajaučia, kaip viršija neatitinkantį infrastrukūros nustatytą greitį.
Aštuonios susiaurintos infrastruktūros naudos:
1. Sužadina greičio pojūtį ir budrumą (pagerėja reakcija ir vairuotojas laikosi mažesnio greičio);
2. Vairuotojo apžvalgos laukas siaurėja ir atitinkamai ilgėja. Jis iš toliau pastebi objektus;
3. Stebint mažesnę erdvę nukrypimams, vairuotojo budrumas didesnis, eismas tvarkingesnis, vairavimo kultūra aukštesnė;
4. Pėsčiųjų perėjos trumpėja ir taip tampa saugesnėmis ir mažiau susipriešina srautai;
5. Sukeliamas kelių „srauningumas“;
6. Daug patogiau ir paprasčiau atlikti persirikiavimo ir kitus manevrus;
7. Siaurinant važiuojamos dalies juostas atsiranda galimybė atskirti priešpriešinius eismus plačiu ženklinimu;
8. Taikant susiaurintos infrastruktūros taktiką, tai leistų sutaupyti didžiulius pinigu. Būtų pigiau prižiūrėti, nuvalyti, remontuoti ir išlaikyti gerą ir kokybišką kelių lygį.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Sutinki ar nori paprieštarauti? Išsakyk savo nuomonę rašydamas el. p. pilieciai@delfi.lt.