Kompleksų priežastis – Pūtytės pavardė

Nuo vaikystės kentėjau pašaipas dėl savo pavardės. Nors Dzūkijoje gana dažna tokia pavardė, tačiau atsirandančių pasijuokt niekada netrūko. Tam, kad suprastum, dėl ko buvo taip nemalonu, būtina įvardinti pavardę. Mano tėvas Pūtys, o aš buvau Pūtytė, ties šia vieta, manau, daugiau komentuoti nebereikia.

Pašaipos prasidėjo mokykloje, tačiau vaikai, su kuriais viename kieme užaugau, šią pavardę priėmė normaliai, bent jau man į akis net didžiausio konflikto metu, nieko neprikišdavo. Tačiau nuo penktos klasės teko pradėti važinėti į miesto vidurinę mokyklą, kur viskas ir prasidėjo...

Nauji vaikai, pašaipos. Bet visą laiką save guodžiau, kad baigsiu mokyklą, studijuosiu universitete, ten žmonės visi suaugę, subrendę ir niekas man daugiau pavardės neprikiš. Bet ką jūs manot? Kaip tik atvirkščiai.

Įgijau neapsakomą kompleksą prisistatyti pilnu vardu ir pavarde, nes išgirdus pavardę nuvilnydavo juoko banga per visą auditoriją, o vėliau sekdavo atitinkami komentarai. Fakulteto budėtojas, suaugęs vyras, taip pat nesigėdydavo pasijuokt. Bet didžiausias šokas man buvo, kai gatvėje mane susistabdė vyrų kompanija...

Kadangi studijuoju Viešojo saugumo fakultete, mums privaloma būti su uniformomis, o ant uniformos yra pavardė. Vyrai negalėjo patikėti savo akimis, ar gerai perskaitė, kai prasilenkinėjome, tad vienas net išdrįso mane susistabdyt ir pasitikslinti, ar tikrai tokia pavardė.

Be abejo, visą tai lydėjo vyriškių komentarai. Šitą įvykį galėjau pavadinti „paskutiniu lašu taurėje“. Pasibaigus mokslo metams, užėjau į metrikacijos skyrių, parašiau prašymą dėl pavardės pakeitimo. Visa procedūra neužtruko labai ilgai, per vasarą gavau leidimą bei spėjau pasikeisti visus dokumentus (pasą, vairuotojo pažymėjimą ir t.t.). Dabar gyvenu su mamos mergautine pavarde ir galiu be jokių kompleksų prisistatyti, nebijodama sulaukti pašaipų.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Prašome Jūsų – pasidalinkite savo patirtimi: ar teko kada nors patirti kompleksų dėl savo vardo, pavardės, galbūt esate įgyjęs nemalonią, metų metus Jus persekiojusią pravardę? Kaip tokioje situacijoje elgėtės, ar su pašaipomis dėl vardo ar pavardės susiduriate suaugęs? Papasakokite, kaip apsiginti nuo pašaipūnų!

Laukiame Jūsų minčių el.paštu [e-mail] su prierašu „Vardas“ iki kovo 17 d. Vieno teksto autoriui atiteks naujausia Kristinos Sabaliauskaitės knyga „Silva rerum III“.

Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau: