Tačiau, kas atsitinka, kai gyvenime pamirštame įsivardinti ir nusistatyti ribas? Dažnai įsisukame į savo rutiną, nesusimąstydami, kodėl šiuo metu elgiamės būtent šitaip. Kas verčia mus taip elgtis? Visuomenėje suformuoti vis didėjantys reikalavimai? Aplinkinių žmonių nuomonė? Sau keliami sunkiai įgyvendinami lūkesčiai?
Pradedame nebeįtilpti į visuomenėje sukurtus stereotipus. Lyginame save su draugais, kaimynais, su bet kuo, neigdami savo prigimtį ir besistengdami būti tokiais, kokias iš tiesų nesame. Vidiniai prieštaravimai, lavina blogų minčių, nepasitikėjimas savimi, nukrypimas nuo savo tikrojo aš tik atitolina nuo tikrųjų tikslų įgyvendinimo ir ramybės būsenos „pats su savimi“.
Ar dažnai paklausiate savęs, kodėl taip daug dirbate, kodėl elgiatės taip, kaip elgtis iš jūsų reikalauji kiti? Kokią realią naudą gaunate? Ne, ne tą materialiąją, tą, kuri jus priverčia jaustis laimingu čia ir dabar, gyvenančiu realų gyvenimą ir išgyvenantį tikrą akimirką.
Esame prikaupę tiek netikrumo ir nesaugumo, todėl visais būdais stengiamės savo egzistenciją užpildyti materialiais dalykais, moralines vertybes bei pasitenkinimą nustumdami į antrą planą. Nelaukite tinkamesnės progos po metų, pusės metų, mėnesio. Kiekviena akimirka gali tapti tikra kančia, kol gyvenimas ims darytis nebemielas, kuomet pastebėti mažus džiugus dalykus taps tik sunkiau ir sunkiau.
Kai būsime nuoširdūs ir atviri sau, kur kas lengviau seksis būti nuoširdžiais ir su artimais žmonėmis bei pajusti tikrą pilnatvę.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!