Šios dienos laukiau ypatingai ilgai. Pats gyvenu Varšuvoje jau ketvirtus metus, prie lietuviams taip ironiškai skambančio nacionalinio stadiono. Erdvus 60 tūkst. žmonių talpinantis pastatas buvo pastatytas specialiai „Euro 2012“ čempionatui. Kada tokia šventė ateis į Lietuvą, dar tik galima naiviai spėlioti.
Kaip ten bebūtų, ne apie infrastruktūrą pakalbėti čia norėjau. Ar pamenat, kada paskutinį kartą artimi Lietuvos kaimynai žaidė Čempionų lygoje? Priminsiu Jums. Tai buvo 1996 metai. Tada gimė Domantas Sabonis, muzikos topuose karaliavo „Coco Jambo“ ir „Macarena“, o Lietuvoje buvo įrengtas pirmasis bankomatas. Tada trečio pagal dydžio Lenkijos miesto Lodzės „Widzew“ komanda po sunkios kovos nugalėjo „Brøndby“ ekipą iš Danijos.
Po šių rungtynių visi klubo žaidėjai susirinko į vieną eilė prie klubo prezidento. Kodėl? Priežastis paprasta. Vienintelis klubo prezidentas turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Žaidėjai skambino savo brangiausiems žmonėms, draugams ir šeimai greičiausiai išeikvojo kelių menėsių telefono sąskaitų limitus, bet klubo prezidentui tai buvo nė motais – jo klubas žaidė su pajėgiausiais Europos futbolininkais.
O vėliau įvyko dar vienas kuriozas. Po rungtynių visi žaidėjai atėjo į konferencijų salę su sportinėmis kelnėmis ir marškinėliais ir net ne todėl, kad neturėjo kostiumų, tiesiog tuo metu Lenkijoje nebuvo kažko tokio kaip spaudos konferencija ir susitikimai su žurnalistais po rungtynių. Tada tai buvo visiška naujiena.
Dabar po dvidešimties metų istorija kartojasi. Man smagu kad pagaliau galime išvysti kokybišką futbolą už prieinama kainą. Madrido „Real“, Turino „Juventus“, Miuncheno „Bayern“ – tai klubai, kurie jau tapo legendiniais. Tarp jų – ir Varšuvos „Legia“. Važiuokite čia, į Lenkiją, priimsime!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!