Viktorai, labai patiko Jūsų pasakojimas. Tikras, sukelia daug teigiamų emocijų. Lietuva yra mano gimtasis kraštas, nors esu lenkė. Neišsižadu savo lenkiškų šaknų, bet kartais irgi nesuprantu savo tautiečių, kuriems tiesiog yra būtinas dalykas – gatvių pavadinimai lenkų kalba arba pavardžių rašymas
Žmonės kartais pamiršta, kad vis dėlto mes, nors ir lenkai, bet gyvename Lietuvoje ir reikėtų gerbti tą valstybė už tai, kad čia mūsų vaikai gali mokytis lenkiškose mokyklose. Visada stebiuosi, kai pradeda dejuoti, kaip čia blogai gyventi lenkams. Manau, jeigu į viska žiūrėtume objektyviau ir patys norėtume matyti daugiau gerumo, tai viskas būtų gerai.
Tiems, kurie skundžiasi dėl kalbos, norėčiau pasakyti – iš tikrųjų gėda nežinoti to krašto, kur gyveni, kalbos, ypatingai tiems, kurie čia gimė. Žmogus, kuris nenori mokytis, visada suranda priežasčių, o tas kuris nori, ieško galimybių.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Savo patirtimi galite pasidalinti žemiau: