Spaudoje pasirodžiusi informacijai, kad dujų perdavimo įmonės Lietuvoje reikalaus padidinti perdavimo tarifus, galima aiškiai suprasti, kad tos įmonės jau ruošiasi kuo brangesniam savo akcijų pardavimui 2015 metais.
Normaliame verslo pasaulyje įmonių akcijų vertė yra tuo didesnė, kuo jų parduodama produkcija yra pelningesnė. Kitaip tariant, už įmonės akciją gali prašyti daugiau, jei ji produktą pagamina pigiau, o parduoda brangiau. Įsivaizduokite įmonę, kurioje gaminamas išmanusis telefonas, kurio savikaina yra 20 litų, bet rinkoje tą telefoną pirkėjai graibstyte graibsto už 2000 litų. Produkto pelningumas neįtikėtinai geras, tad kas nenorėtų turėti tokios įmonės akcijų ar nebūtų priverstas mokėti už tokias akcijas kosmines sumas?
Panašu, kad tokį elementarų principą nori pritaikyti ir dabartiniai dujų tiekimo monopolistai. Tik jie taip nori padaryti ne todėl, kad jų produktą klientai graibstyte graibsto, bet todėl, kad paprasčiausia gali. Arba todėl, kad nori nubausti Lietuvą už įgyvendinamą energetiko paketą.
Paskutinėse naujienose skelbtas noras padidinti dujų perdavimo tarifus, manau, yra akiplėšiškas bandymas pagerinti savo pelningumo rodiklius, kad kitais metais, kai bus skaičiuojama, kokiomis kainomis „Amber Grid“ turės supirkti iš kitų įmonių akcijas ir taip naikinti išsikerojusią monopolinę situaciją, jie galėtų atsiriekti didesnį pyrago gabalą iš jau benuvažiuojančio šiltnamio sąlygų traukinio.
Reikia tik tikėtis, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija, kuri turi išnagrinėti tokius monopolistų įgeidžius, neleis dirbtinai išpūsti pertvarkomos įmonės vertės. Taip pat reikia tikėtis, kad politikai nepasiduos intrigoms ir prisiminę ekonomikos elementorių (ar kaip tai jų jaunystės laikais buvo vadinamas penkmečio plano imitavimo pradžiamoksliu) padarys tinkamus sprendimus.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!