Galima tik pasijuokti iš anoniminių komentarų, tačiau liūdna, kai visišku nesupratimu pasižymi žmonės, vadinami intelektualais. Jie tampa akli istorijos ir sociologijos atžvilgiu, nepastebi statistinių duomenų apie lenkus, gyvenančius Lietuvos teritorijoje, nesupranta nieko apie istorines ir etnines tautos idėjas, galų gale pamiršta apie kiekvienam žmogui priklausančią teisę priimti sprendimą, kuri tauta jam artimesnė.
Rašau mokslinę disertaciją Lenkijoje. Nuo pat pradžių, kai čia atvykau, lenkai manęs klausdavo, ar iš tikrųjų mus taip skriaudžia lietuviai. Visada aiškindavau, kad tai netiesa, kad ši problema egzistuoja tik politiniame lygmenyje, o tikri lietuviai nepasikeitė nuo LDK laikų – jie brangina daugiatautiškumą ir toleranciją.
Tačiau skaitydama komentarus pradedu tuo abejoti, galbūt lietuviai patikėjo savo politikais, kad nuo šimtmečių toje pačioje žemėje gyvenantys lenkai nėra pilnaverčiai Lietuvos piliečiai?
Kitas dažnai užduodamas klausimas su kuriuo susiduriu – kada tapsiu Lenkijos piliete? Ogi neketinu to daryti, aš jau turiu savo Tėvynę, kurią myliu ir kurios neketinu išsižadėti (net jeigu ant kiekvienos mano gimtojo Vilniaus sienos bus užrašas „Lietuva-lietuviams“). Užtat savo gyvenimu ir savo pasiekimais ketinu visiems įrodyti, kad gerbiu LDK paveldą. O tam kad būčiau gera Lietuvos pilietė, neprivalau išsižadėti savo tautos.
Nes aš tikrai myliu Lietuvą, bet ar mylit Ją jūs?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!