Taip, jų čia daug, bet mums – kiek per mažai. Cha, seniai man su jais nesisekė ir bendros kalbos nerasdavau, bet va, pasitaikė toks, regis, inteligentas. Susitikome, labai patikome. Na, gerai – ne labai, bet patenkinamai.
Paskui pasakiau, kad neturiu laiko ir esu užsiėmusi, tai mums susitikti daugiau nebebuvo galimybės. Aukštyn kojom viskas staiga, nes mane pakvietė į naktinio kino seansą. Taip, naktį, 23 val. Pamaniau, gerai, romantiška, bet išgirdusi, kad tai vyks pietų Londone, išsigandau. Aišku, pasakiau, kad ten mano kojos tokiu paros metu nebus. Dar kas užpuls ar koks teroristas sugalvos pasipeiliuoti, pamaniau.
Bet vėliau persigalvojau, išdrįsau. Gi erelis jis, kietas, pripasakojo, kokia aš baikšti ir sakė, tu čia, panele, nebijok. Gerai, pasakiau, susitiksime.
Pasimatymas prasidėjo nekaip, nes aš apmokėjau bilietus į kiną. Labai ilgai užtruko jaunuoliui piniginę išsitraukti. Asilas, – pamaniau...
Taip, jau tada tai žinojau. Ir filmas iš fantastikos pasaulio, neįdomus. Sekiau laiką, kada bus galima namo važiuoti. Praėjo gera valanda ir pasigirdo: „Dėmesio, prašome evakuotis, gautas įspėjimas apie galimą nelaimingą įvykį.“
Aš tam ereliui, aišku, sakau: „Taigi va, sakiau, čia gi , – taigi sakiau, čia gi Kroidonas, ką tu, gi čia pavojaus sostinė. Dabar neaišku, ar dar dienos šviesą išvysiu.“
Dramatiškai skambėjo, bet visi juk pasileido bėgte lauk. Aš antra eilėj! Kai aš bėgau, tas erelis vis dar ramiai rengėsi, kepurę užsidėjo ir iš pastato išėjo... Cha, kaip koks zuikis, kur mokyklą atidarė. Šaukiau, pykau, visaip aš iškoneveikiau jį. Liepiau man taksi iškviesti.
Saugiai grįžau namo, na, o berniokas, paprašytas banko sąskaitos numerio, atrašė, kad aš jam už taksi neskolinga. Laimei, užteko proto ir vyriškumo.
Supykau ir daugiau į tokius pasimatymus aš nevaikštau. Dabar jau atskiriu pelus nuo grūdų.
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Pats blogiausias pasimatymas“. Savo pasakojimus siųskite adresu pilieciai@delfi.lt, nepamirškite temos laukelyje nurodyti konkurso pavadinimo. Visas sąlygas rasite paspaudę čia.